"Šių darbų tikslas - sukaupti duomenis apie čia esančią požeminę struktūrą. Surinktą informaciją vertins ekspertai, kurie ir atsakys, ar šioje vietoje galima įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą. Pradiniai seisminiai tyrimai, atlikti dar prieš 8 metus, parodė, kad uolienų struktūra tinkama tokiam objektui, tačiau šimto procentų garantijos nebuvo. Taigi pradedame antrąjį etapą po pirmųjų tyrimų", - sakė projektą įgyvendinančios bendrovės "Lietuvos energija" generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Antrasis etapas - po 8 metų
Syderių gyvenvietė pasirinkta ir dėl patogios geografinės padėties - visai greta driekiasi pagrindiniai šalies dujotiekiai. Tačiau lemiamą įtaką vietos parinkimui turėjo čionykščio požeminio sluoksnio struktūra, kuri, kaip teigiama, itin sandari. Tai užtikrintų, kad saugomos dujos niekur nenutekėtų.
Antradienį pradedamas gręžti pirmasis tiriamasis gręžinys. Iš viso bus išgręžti du vertikalūs (1500-1560 metrų gylio) ir du horizontalūs gręžiniai. Iki 2013 m. gegužės pabaigos truksiantys tyrimai leis įvertinti, ar šioje vietovėje vidutiniškai 1500 metrų gylyje gali būti saugomos gamtinės dujos.
Tyrimai leis nustatyti seisminių horizontų greičius ir patikslins Syderių geologinės struktūros ribas, taip pat bus įvertintas ją ribojančių lūžių sandarumas. Gręžimo darbai truks maždaug iki vasario, gautus duomenis rangovai perduos ekspertams, kurie vertins informaciją, o išvadas pateiks Vyriausybei. Tai turėtų įvykti kitą pavasarį. Vyriausybė turės apsispręsti dėl tolimesnio projekto įgyvendinimo. Anot D. Misiūno, analogiškų saugyklų įrengimo darbai užtrunka ir dešimt metų, tad šie darbai - tik pati pradžia.
Nors artimiausia sodyba įsikūrusi vos už 400 nuo statybvietės, D. Misiūnas užtikrino, jog gyventojai diskomforto nepajus.
Leis jaustis saugesniems
Iki 1 mlrd. kub. m dujų talpinanti saugykla leistų sumažinti dujotiekių sistemos apkrovas, prisidėtų prie nacionalinės ir regioninės dujų rinkos plėtros. Sukauptos atsargos padėtų Lietuvai išvengti staigių dujų kainos sezoninių svyravimų. Įsigijus dujų vasarą, kai paklausa sumažėja, jas būtų galima naudoti žiemą, kai dėl šildymo sezono dujų poreikis išauga. Be to, požeminė dujų saugykla leistų optimizuoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklą.
"Visų pirma, tai leistų pasijusti saugesniems. Saugykla užtikrintų nenutrūkstamą dujų tiekimą 60 dienų. Vadinasi šalčiausiu metų laiku, jeigu nutrūktų tiekimas vamzdžiais, apsirūpintume dujomis. Lietuva siekia tapti pasaulinės dujų rinkos dalimi, kur kaina taip pat priklauso nuo vartojimo laiko. Skirtingu laiku dujų kaina skiriasi. Pirkdami daugiau dujų vasarą, kai kaina mažesnė, galėtume sutaupyti", - saugyklos privalumus vardijo D. Misiūnas.
Syderių projekto tiriamieji darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pritraukiant Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) lėšas. Europos Komisija Syderių projekto įgyvendinimui skyrė 3 mln. eurų. Pagal Vyriausybės priimtą sprendimą, prie projekto sėkmingo įgyvendinimo finansiškai prisideda ir „Lietuvos energija“.
Šiuo metu pasaulyje veikia 646 požeminės gamtinių dujų saugyklos. Daugiausiai jų – 401 – įrengta JAV, Europoje eksploatuojama 170 saugyklų. Požeminių dujų saugyklų turi ir Lietuvos kaimynai: Latvija (1 saugykla), Lenkija (6 saugyklos), Baltarusija (3 saugyklos) ir Rusija (26 saugyklos).
