Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų projektus įgyvendina „Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
O Šiauliuose šio projekto ėmėsi savivaldybės specialistai.
Pabrango dešimtis kartų
Prieš pustrečių metų dauguma centro steigimui pritarusių politikų net nežinojo, kokią naštą užkraus šiauliečiams mokesčių mokėtojams.
Mat dar 2010 metų kovą buvo skelbiama, kad Šiauliams šis projektas kainuos 730 tūkstančių litų.
Tačiau jau po mėnesio atsirado kiti skaičiai – savivaldybės dalis išaugo iki 17,3 milijono litų.
„Visa ši istorija grindžiama melu ir įstatymų nepaisymu”, – „Lietuvos rytui” sakė pusmetį dokumentus nagrinėjęs Šiaulių tarybos narys Artūras Visockas.
Gavo tiktai pasiūlymą
Savivaldybės atstovai atkakliai teigia, kad steigti centrą yra gavę susisiekimo ministro įgaliojimą. Tačiau paaiškėjo, kad tai – tik jų pačių versija.
Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje net neminimas Šiaulių vardas. Jo nėra ir logistikos centrų kūrimą prižiūrinčios Transporto investicijų direkcijos tinklalapyje.
2006 metų pabaigoje tuometis miesto meras Vytautas Juškus kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad tarp steigiamų centrų būtų įrašyti ir Šiauliai.
Atsakymas šiauliečiams nebuvo palankus – įvertinus eismo, krovinių srautų pasiskirstymą pirmenybė teikta trims didiesiems šalies miestams.
Tačiau 2010 m. balandžio 28 d. susisiekimo ministras pakeitė ankstesnį nutarimą – dokumentas papildytas siūlymu Šiaulių savivaldybei steigti viešąjį logistikos centrą.
O dokumentuose numatyta, kad steigėjas gali būti tiktai įmonės „Lietuvos geležinkeliai” arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.
„Savivaldybė buvo ne įgaliota, tik gavo pasiūlymą”, – pažymėjo A. Visockas.
Kam reikėjo studijos?
Paaiškėjo ir daugiau savivalės faktų. Projekto rengėjai ne tiktai nuslėpė privalomą milijoninį Šiaulių miesto indėlį, bet ir negailėjo pinigų galimybių studiją rengusiems konsultantams.
Net 665 tūkstančius litų įvertintas darbas buvo patikėtas kompanijai „Ernst & Young Baltic”.
Studija užsakovui atiduota 2010 metų lapkritį, nors šiauliečių projektą į valstybės projektų sąrašą ministras įtraukė gerokai anksčiau – tų pačių metų spalį.
„Vadinasi, galimybių studija išvis nebuvo reikalinga.
Maža to, savivaldybėje šio dokumentų rinkinio niekas net nebandė įvertinti – paėmė ir padėjo į stalčių”, – stebėjosi A. Visockas.
Investuotojų – nė kvapo
Projekto šalininkai tikina, kad krovinių logistikos centras sulauks iš dar 2008 metais atidaryto Šiaulių pramoninio parko bei dabar steigiamoje Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusių įmonių.
Tokie lūkesčiai panašūs į stebuklinę pasaką.
Mat Šiaulių pramoniniu parku pavadinti dirvonuojantys laukai nei Lietuvos, nei užsienio investuotojų netraukia.
Kol kas metalo vagių siaubiamoje 43 hektarų teritorijoje, į kurią sukišta per 40 milijonų litų, įsikūrusios vos dvi įmonės.
