Kodėl gretimo daugiabučio gyventojai už tokio paties buto šildymą mokėjo mažiau? Gavus pirmąsias šio sezono sąskaitas už šildymą, Kaune toks klausimas buvo dažnas.
Šilumos sistemas daugiabučiuose prižiūrintys specialistai sako, kad priežasties reikia ieškoti pačiame name. Dviejų vienodų pastatų nėra, ir netgi to paties projekto, tais pačiais metais statyti namai šilumą vartos skirtingai.
Tai priklauso nuo daugybės priežasčių: sistemos pažeidimų, radiatorių skaičiaus, įdiegtų taupymo priemonių, patalpų temperatūros, karšto vandens suvartojimo ir netgi – kuria puse į pietus atgręžtas namas.
Butuose apribojo patogumus
Greičiausiai pasiekiamas ir bene populiariausias būdas sutaupyti – atsisakyti tam tikrų patogumų. Dalyje miesto daugiabučių nakčiai išjungiama cirkuliacija, smarkiai mažinama karšto vandens temperatūra, užvirinamos atliekų šalinimo vamzdžių angos.
Jei nenaujos statybos name pavyksta pasiekti nedidelio suvartojamos šilumos kiekio neinvestavus į pačių sistemų atnaujinimą, vadinasi, tenka nusižengti higienos normoms. Ne viename daugiabutyje taip daroma tyliu gyventojų ir prižiūrėtojų susitarimu.
Taigi laimima rizikuojant sveikata, atsisakius tokių kasdienių patogumų, kaip visada šiltas rankšluosčių džiovintuvas, galimybė palįsti po karštu dušu vėlią naktį. Dar daugiau sutaupoma, jei name yra kam kontroliuoti, ar teisingai ir laiku deklaruojamas visas sunaudotas karštas vanduo.
Sutariantys taupo protingai
Tačiau tokioms priemonėms reikia gyventojų sutarimo, nes tarpusavio rietenų draskomame name nešylantis „gyvatukas“ ar skaitiklių rodmenų kontrolė taptų tik dar viena priežastimi skųstis.
Greta stovinčių plytinių Varpo gatvės 6-ojo ir 8-ojo daugiabučių patirtis rodo, kad geriausiai sutaupyti pavyksta sutariantiems ir netinginiaujantį prižiūrėtoją pasisamdžiusiems gyventojams.
Namai nuo seno garsėja gera tvarka ir palyginti nedidelėmis šildymo sąskaitomis. Jų gyventojai netgi atsisakė idėjos pastatus atnaujinti – padėtis nebloga, mokesčiai nesmaugia, galima palaukti ir palankesnės atnaujinimo tvarkos.
Žmonės šiuose namuose taupo protingai, dėl visko iš anksto susitarę. Šilumos punktai automatizuoti, bet nustatyta temperatūra koreguojama atsižvelgiant į poreikius. Sutarta patalpose palaikyti 19 – 20 laipsnių temperatūrą, seniai nebešildomos laiptinės, jose pakeisti langai.
Tačiau šių namų ir 8 numeriu pažymėto daugiabučio Saulės gatvėje šilumos sistemas prižiūrintis Jonas Venskus pastebėjo, kad sprendimą nebesinaudoti smarkiai laiptinę atšaldančiais atliekų šalinimo vamzdžiais pavyko priimti tik iš antro karto: ne visi sutiko atsisakyti dar vieno patogumo.
Kontroliuoja net drausmingus
„Prižiūrėtojo darbas toks, kad reikia ne vien imti pinigus, bet ir kontroliuoti“, – sakė J. Venskus. Netgi palyginti drausmingai besitvarkančiuose namuose nuolat tenka žiūrėti, kad nebūtų sumontuota per daug radiatorių.
Vien Saulės gatvės 8-ajame daugiabutyje kažkada aptikta net 250 papildomų radiatorių – teko priversti gyventojus juos išmontuoti. Dabar J.Venskus pats suprojektuoja ir gyventojui pataria, kokio galingumo radiatorius įsigyti, kai norima juos pakeisti. Taip namo sistema saugoma nuo išbalansavimo.
J. Venskus stebi ir karšto vandens sunaudojimą: jei gyventojų deklaruoti ir skaitiklio rodmenys ima skirtis, priežasčių ieškoma butuose arba tikrinant vamzdyną.
Nors priežiūra vienoda, namai sunaudoja skirtinga kiekį šilumos: 6-ajame name vidutinis mokestis už kvadratinio metro šildymą spalį buvo 1,07 lito, 8-ajame name – 1,33 lito. Prižiūrėtojo pastebėjimu, viena iš priežasčių – skirtingas sunaudoto karšto vandens, taigi ir šilumos, kiekis.
Antroji priežastis – 6-asis namas stovi palankesnėmis sąlygomis: jo vieną pusę nuo ryto šildo saulė.
Verta lyginti tokius pačius
„Tarpusavyje verta lyginti tik tokius pačius namus – bet tada reikia klausti, kokia temperatūra patalpose, besiribojančiose su lauko siena, ir lyginti šilumos sąskaitas tik tokiuose pačiuose butuose.
Stebuklų nebūna: paprastai paaiškėja, kad mažiau šilumos sunaudojančiame name žmonės kažko atsisako, kažkaip riboja vartojimą. Dažniausiai – temperatūrą“, – pastebėjo vienos šilumos sistemų priežiūros įmonių atstovas.
Komforto sąlygų ribojimas siekiant sutaupyti nereiškia, kad atsisakoma visų naujovių. Prižiūrėtojai mato, kad skaičiuojamas kiekvienas litas.
Ir tai nėra blogai: štai užuot nepigius balansinius ventilius montavus ant supuvusių vamzdžių, pirmiau atnaujinami vamzdynai.
„Balansiniai ventiliai neduoda naudos, kol nesutvarkyta sistema.
Kol kas jie montuojami vangiai: iš 300 mūsų prižiūrimų namų šiemet sumontuoti tik keturiuose“, – sakė sistemų priežiūros įmonės atstovas.
Padeda net smulkmenos
Daug sutaupo namai, kuriuose esama bent vieno aktyvaus, rūpestingo atstovo – dažniausiai namo bendrijos pirmininko.
Pasitelkiama priemonių, į kurias kiti neatkreiptų dėmesio. Štai dideliame 16 aukštų name P.Plechavičiaus gatvėje 2 šaltą žiemą šiek tiek apribojamas patalpų ventiliacijos srautas.
Bendrijos pirmininkas Česlovas Rugevičius-Rugys pasakojo, kad sutaupyti padeda ir įstiklinti balkonai, pakeisti langai, atnaujintas ir izoliuotas rūsyje karšto vandens vamzdynas, dvigubos lauko durys. Tokių priemonių užteko, kad mokestis už šildymą spalį sumažėtų ketvirtadaliu, palyginti su kitais tokiais pačiais namais.
Du vienodi penkiaaukščiai Partizanų gatvėje: 90-ojo gyventojai už kvadratinį metrą šildymo spalį mokėjo vidutiniškai 0,97 lito, tokio paties 88-ojo namo gyventojai – 2,5 karto mažiau – 0,36 lito. Kodėl?
88-asis namas – iš dalies atnaujintas. Prieš 6 metus iš paskolos apšiltintas stogas, abi galinės pastato sienos, atnaujintas šilumos punktas. 3 kambarių buto šildymas už dešimt spalio dienų čia tekainavo 26 litus, aplinkiniuose namuose – apie 88 litus.
88-ojo daugiabučio pirmininkė Salomėja Julija Stašauskienė pasakojo, kad įsirengti termostatus ir šilumos daliklius prie kiekvieno radiatoriaus pasirodė gana brangu, bet tokio patogumo nė nepasigendama. Temperatūra reguliuojama visiems susitarus.
„Manome, kad daugiausia šilumos sutaupome dėl apšiltintų galinių namo sienų. Namuose šilta, kai prišildo saulė, butuose būna ir 23 laipsniai, nėra jokio pelėsio. Jau ir paskolą baigiame mokėti. Šie metai – paskutinieji“, – džiaugėsi bendrijos vadovė.
Sutaupo įspūdingas pinigų sumas
Trijų šešiolikaaukščių namų P. Plechavičiaus gatvėje šilumos suvartojimas skiriasi dešimtimis litų. 2-ojo namo gyventojai spalį už kvadratinio metro šildymą sumokėjo 1,80 lito, 4-ojo – 2,10 lito, 6-ojo – 2,15 lito.
Dideli skirtumai tarp atnaujintų ir neatnaujintų tokio paties tipo namų. 4 numeriu pažymėtas dvylikaaukštis Griunvaldo gatvėje už 1 kvadratinio metro šildymą mokėjo 0,67 lito, tokio paties neatnaujinto 25-ojo namo Neries krantinėje gyventojai – 1,99 lito.
Panašiai – atnaujintame 16-ajame P. Plechavičiaus gatvės name: 1,10 lito, o gretimame tokiame pačiame – 1,54 lito. Ilgametis didelių šilumos kainų rekordininkas – namas Sąjungos aikštėje, kurio kvadratinį metrą šildyti spalį kainavo 4,18 lito, o štai šalia esantis Sąjungos aikštės 8-asis namas mokėjo 2,68 lito.
