Priimtas nutarimas, kad „Lietuvos energija“ turės gaminti mažiau šalies elektros sistemos balansą užtikrinančios elektros kiekio, kuri yra dotuojama iš elektros tarifo.
Dėl šio sprendimo elektros kaina nuo kitų metų gali brangti 1-1,5 ct už kilovatvalandę mažiau.
„Kadangi šiandien priimti nutarimai turi keletą krypčių, ne vien tik fizinį remtinos elektros energijos kiekio sumažinimą, tai dar bus reikalingi skaičiavimai, bet, manau, kad mes galime orientuotis tarp 1-1,5 ct/Kwh su PVM“, - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė.
Paklausta, ar tokie Vyriausybės nutarimai nėra politinis kišimasis į elektros kainų politiką, D. Korsakaitė atsakė, kad visuomet kvotų nustatymas ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) apimčių nustatymas yra politinis klausimas.
„Šį klausimą sprendžia politikai, taip įvyko ir šį sykį, ir mes esame pasiruošę įgyvendinti tai, kas buvo priimta Vyriausybės nutarimais“, - teigė ji.
Jos teigimu, tam, kad Vyriausybės nutarimas įsigaliotų jau nuo sausio 1 d., būtina pakeisti VIAP kainos nustatymo metodiką, elektros energijos supirkimo kainą Lietuvos elektrinei.
„Taip pat reikalinga pakeisti įsigijimo kainą - dedamąją. Ketvirtasis punktas, kuris taip pat šią savaitę turėtų būti priimtas, - VIAP bendros dedamosios pakeitimas. Labai tikimės, kad elektros skirstymo bendrovės LESTO valdyba susirinks po Kalėdų ir nustatys taikymo tvarkas, kurioms VKEKK procedūriškai turės pritarti irgi iškart po Kalėdų arba gruodžio 31 d.“, - aiškino ji ir pridūrė, jog yra pagrindo teigti, kad paskutinę šių metų dieną reikalingi teisės aktai jau įsigalios.
D. Korsakaitė patvirtino, kad Lietuvos elektrinė dėl kvotų įvedimo neturės finansinių problemų.
„Trečiadienį kaip tik viena iš krypčių Vyriausybės nutarime ir buvo grąžinti senąją tvarką, t. y. atskirti pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas, jų padengimą Lietuvos elektrinei, kartu užtikrinant tiek finansinę tos bendrovės stabilumą, tiek ir panaikinti bet kokias paskatas bendrovei gaminti daugiau negu minimaliai būtina“, - sakė D. Korsakaitė.
Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat užtikrino, kad rizikos Lietuvos elektrinės elektros energijos rezervo sukaupimui nebus.
„Jokios rizikos elektros energijos rezervo sukaupimui arba užtikrinimui nebus, bet reikia įvertinti ir ekonominį aspektą - bus perkama mažiau dujų ir bus mažiau išvežama iš Lietuvos pinigų, kuriais apmokamas dujų įsigijimas“, - sakė jis ir prognozavo, jog bus sutaupyta nuo 100 mln. iki 200 mln. litų.
Taip pat keisis administravimo tvarka
Taip pat Vyriausybė nusprendė pakeisti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų surinkimo ir administravimo tvarką. D. Korsakaitė mano, kad taip bus užtikrinamas viešųjų lėšų saugumas.
„VIAP lėšas, kaip ir iki šiol, ir po sausio 1 d. surinks elektros tinklų operatoriai. Jie tas lėšas perves VIAP administratoriui - nuo sausio 1 d. elektros biržos operatoriui „Baltpool“, o tuomet VIAP administratorius atsiskaitys su VIAP paslaugų teikėjais, t. y. VIAP lėšų judėjimas bus užtikrintas aplenkiant kitus asmenis, tačiau visą šį judėjimą užtikrinant per valstybinių įmonių sąskaitas“, - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo ji.
D. Korsakaitė pažymėjo, jog VIAP administravimo tvarka lėšų nesutaupo, nes VIAP administravimas ir taip turi nykstamąją dalį visame VIAP lėšų biudžete, tačiau tuo yra užtikrinamas viešųjų lėšų saugumas.
„Iki šiol galiojęs Vyriausybės nutarimas nustatė, kad nuo sausio 1 d. VIAP lėšas didžiąja dalimi iš vartotojų surinks balansavimo energijos bei nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. Jie lėšas po tam tikro laiko perves į VIAP administratoriaus sąskaitas. Taigi dabar šita grandis Vyriausybės nutarimu yra panaikinama ir lieka gerokai tiesesnis kelias iki VIAP lėšų administratoriaus: vartotojas, tinklai, administratorius, paslaugų teikėjas“, - aiškino ji.
VKEKK pirmininkės teigimu, elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ lėšas rinks iš tų vartotojų, kurie yra prijungę įrenginius prie perdavimo tinklo, elektros skirstymo bendrovė „Lesto“ - iš vartotojų, kurie yra prisijungę prie jos skirstomojo tinklo, o mažieji skirstomieji tinklai (jų yra šeši) rinks iš tų vartotojų, kurie yra prisijungę prie mažųjų skirstomųjų tinklų.
„Pats lėšų judėjimas tampa ne toks ilgas, tačiau akcentas, kurį aš asmeniškai dėčiau, yra lėšų saugumas“, - reziumavo D. Korsakaitė.
