„Mes dabar perkelsime šitą transportą į kitas žemesnių kainų vietoves su patikimesniais partneriais negu Kaunas ir Vilnius“, - pranešė „Ryanair“ atstovas Robinas Kiely.
Tokį „Ryanair“ pyktį galėjo paskatinti ypač aktyvi konkurentės bendrovės „Wizzair“ plėtra Vilniuje.
Panašu, kad pranešimas parengtas skubotai, nes jame palikta labai daug klaidų. Kituose „Ryanair“ pranešimuose spaudai klaidų nebūdavo.
„Ryanair“ pasiūlė pervežti papildomai 500 tūkst. keleivių per metus per Kauno ir Vilniaus oro uostus, tai, jų skaičiavimu, būtų parėmę 500 vietinių darbo vietų ir įnešę iki 50 mln. eurų į Lietuvos ekonomiką. Kadangi Lietuvos Vyriausybė atsisakė svarstyti šį pasiūlymą, „Ryanair“ nutarė sumažinti savo veiklą Kaune.
„Ryanair“ pranešė, kad sumažins veiklą savo Kauno bazėje ketvirtadaliu nuo 2013 m. lapkričio po to, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsisakė reaguoti į „Ryanair“ pasiūlymus dėl Kauno ir naujos Vilniaus bazės augimo.
„Mes tikrai su „Ryanair“ bendraujame, ne kartą buvome susitikę. Ieškome būdų, kaip rasti geriausius sprendimus. Tačiau sukurti išskirtinių sąlygų „Ryanair“ Vilniaus oro uoste mes negalime.
Sąlygos šiaip oro bendrovei Vilniuje ir taip sudarytos neblogos, jos turėtų būti tinkamos jų veiklai", - portalui lrytas.lt aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas Ričardas Slapšys.
„Vykdydami plėtrą, jie norėtų gauti papildomų nuolaidų ir išlygų, kurios būtų taikomos tik jiems. O tai jau būtų diskriminacija kitų vežėjų atžvilgiu“, - pridūrė R. Slapšys.
Kokių sąlygų reikalauja „Ryanair“, R. Slapšys nepatikslino.
Vienodomis sąlygomis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste naudojasi dvi žemų sąnaudų bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizzair“.
„Labai gaila, tačiau toks yra oro bendrovės sprendimas. Žiūrint istoriškai, „Ryanair“ panašių sprendimų yra priėmusi ir kitų šalių rinkose“, - kalbėjo Tarptautinio Kauno oro uosto vadovė Jūratė Baltrušaitytė, turėdama galvoje Vengriją, Vokietiją, Latviją. Šiose šalyse airiai sumažino skrydžių dėl nepatikusių vietos valdžios sprendimų.
Kokių konkrečiai žingsnių imtis ketina „Ryanair“ Kaune, J. Baltrušaitytė nežino, tačiau, anot jos, greičiausia „Ryanair“ sumažins skrydžių vasarinėmis kelionių kryptimis.
Aviacijos vasaros sezonas baigiasi paskutinį spalio sekmadienį. „Ryanair“ žiemos sezono metu įprastai atsisako skrydžių į kurortines vietoves. Taip buvo ir praėjusią žiemą, kai iš Kauno oro uosto „Ryanair“ skraidė tik keturiomis kryptimis.
„Ryanair“ žiemos metu visuomet sumažina savo veiklos apimtį. Praėjusią žiemą visame tinkle jie rengė 38 proc. skrydžių mažiau nei vasarą, užpraėjusią – 28 proc. mažiau“, - kalbėjo J. Baltrušaitytė.
Šiuo metu „Ryanair“ iš Vilniaus skraidina 15 krypčių, iš Kauno - 18 krypčių. Su airiais iš Kauno galima tiesiogiai skristi į Alikantę, Birmingamą, Bristolį, Dubliną, Edinburgą, Frankfurtą-Haną, Kaljarį, Kiprą, Kosą, Londono Gatviko ir Stanstedo oro uostus, Maltą, Oslą, Palmą de Maljorka, Rodą, Stokholmą, Tamperę ir Trapanį.
Anksčiau iš Kauno vykdytus skrydžius į Briuselį, Lydsą, Livepulį, Londono Lutono oro uostą „Ryanair“ prieš kelis mėnesius perkėlė į Vilnių.
Susisiekimo ministeriją pranešė, kad oro linijų bendrovės „Ryanair“ šios dienos pranešimas apie ketinimą mažinti veiklos apimtis Kauno oro uoste – nemaloniai nustebino. „Ministerijos tikslas – užtikrinti nuoseklią ir ilgalaikę Lietuvos oro uostu plėtrą, plečiant skrydžių geografiją ir Lietuvos pasiekiamumą. Lietuvos oro uostus būtina valdyti strategiškai ir laikytis oro uostų veiklos segmentavimo – taip galima efektyviausiai išnaudoti oro uostų infrastruktūrą ir išvengti trumpalaikio efekto sprendimų. Aviakompanijos „Ryanair“ veiklos plėtros sąlygos Kauno oro uoste yra palankesnės nei Vilniaus oro uoste, kurio infrastruktūros išlaikymo kaštai yra gerokai didesni, tuo pačiu ir rinkliavos, todėl aviakompanijos sprendimas mažinti skrydžių apimtis Kauno oro uoste yra nesuprantamas. Ministerija pabrėžia, kad yra pasiryžusi geranoriškai toliau tęsti diskusijas tiek su „Ryanair“, tiek ir su kitais vežėjais, siekdama sudaryti kiek įmanoma palankesnes jų veiklos sąlygas Lietuvoje, tačiau nesuteikiant išskirtinių sąlygų, nediskriminuojant aviakompanijų ir nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės bei sąžiningos konkurencijos principų“, - teigė Susisiekimo ministerija.
„Ryanair“ atstovo Robino Kiely pranešimas (kalba taisyta):
„Tai yra liūdna diena Lietuvos turizmui ir aviacijai. „Ryanair“ atidarė savo Kauno bazę 2010 metais su entuziazmo pilnos Vyriausybės parama, deja, jų susidomėjimas Kauno ir Vilniaus plėtra dingo.
„Ryanair“ pasiūlė Susisiekimo ministerijai tolimesnį augimą Kaune ir naujoje bazėje Vilniuje. Tai būtų leidę pervežti papildomai 500 tūkst. keleivių ir sukurta 500 darbo vietų bei būtų įnešę iki 50 mln. eurų į vietinę ekonomiką. Deja, mes apgailestaujame, kad ministerija nebendradarbiaus su „Ryanair“ ir mums nebeliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik sumažinti mūsų veiklą Kaune 25 proc. šią žiemą.
Kadangi turizmo vystymas yra toks svarbus, kaip ekonomikos augimo varomoji jėga visoje Europoje, į „Ryanair“ plūsta pasiūlymai iš kitų ES oro uostų, ir mes dabar perkelsime šitą transportą į kitas žemesnių kainų vietoves su patikimesniais partneriais nei Kaunas ar Vilnius.”
