Lygiai prieš 10 metų Th. Haseltonas tapo Lietuvos piliečiu ir su šeima įsikūrė pajūryje.
Būtent šis vyras įtikino JAV energetikos milžinės „Chevron” atstovus, jog verta investuoti mūsų šalyje.
Stambiausiose pasaulio naftos kompanijose dirbęs amerikietis kadaise tarnavo JAV karinio jūrų laivyno jūros, oro ir sausumos pajėgose (dar vadinamose SEAL arba „ruoniais”), kurių nariai prieš dvejus metus Pakistane nukovė „Al Qaeda” vadeivą Osamą bin Ladeną.
Specialiosios pajėgos yra parengtos vykdyti karines operacijas ore, sausumoje ir po vandeniu. Tarnauti jose atrenkami fiziškai ir psichologiškai tvirčiausi jauni vyrai, atlaikę alinantį treniruočių maratoną.
Pokalbis su Th. Haseltonu – tiek apie jo praeitį, tiek apie Lietuvos ateities perspektyvas.
– Kartu su SEAL komanda dalyvavote Vietnamo kare. Kaip tapote šių elitinių pajėgų nariu? – „Lietuvos rytas” paklausė Th. Haseltono.
– Tai nebuvo mano vaikystės svajonė. 1968-aisiais, kaip ir daugelis kitų jaunuolių, gavau šaukimą į kariuomenę. Buvau paskirtas tarnauti kariniame jūrų laivyne.
Jau vykstant parengiamiesiems mokymams mums buvo pasiūlyta tapti savanoriais specialiojoje povandeninėje komandoje, veikiančioje nuo Antrojo pasaulinio karo, kurios paskirtis – neutralizuoti ir naikinti sprogmenis.
Tačiau noro neužteko, pirma reikėjo išlaikyti krūvą fizinio parengimo testų, buvo vertinamas ir psichologinis kandidatų tinkamumas.
Mokymuose iš viso buvo apie 10 tūkst. pretendentų.
Testus išlaikė ir fizinio rengimo programą pradėjo apie pusantro šimto geriausiųjų. Visas treniruočių maratonas truko keturis mėnesius.
Atlaikė apie 30 vyrų, kurių dalis tapo povandeninės komandos nariais, o geriausi buvo paskirti tarnauti SEAL dalinyje.
Tuo metu buvo dvi komandos: pirmoji – Vakarų pakrantėje, antroji – Rytų. Aš priklausiau pirmajai, kurios bazė buvo San Diege, Kalifornijoje.
Svarbiausi mano būrio uždaviniai buvo įvykdyti Vietnamo kare.
– Kokius prisiminimus išsaugojote iš to gyvenimo etapo?
– Norite paklausti, ar manęs nekamuoja praeities šmėklos?
Galiu nuraminti – psichologinių problemų dėl dalyvavimo kare neturiu.
Viskas vyko seniai, prieš keturis dešimtmečius, nors prisiminimai labai ryškūs. Septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose daug kas smerkė karą. Mes, jame dalyvavę, daugelio akimis, buvome blogiukai. Vėliau požiūris keitėsi. Tik mano – ne.
Tai, ką dariau, buvo garbinga tada, tebėra ir dabar. Tai vienas iš dalykų, kuriais gyvenime didžiuojuosi labiausiai. Negaliu pasakoti, ką konkrečiai mes darėme ir kaip. Iš viso įvykdėme daugiau kaip šimtą kovinių operacijų, kai kurie iš mūsų, deja, žuvo.
Tai buvo ir yra geriausias JAV karinis dalinys, tad kiekviena jo sėkmingai įvykdyta operacija labai reikšminga.
– Kaip reagavote, kai 2011 metų gegužės 1-ąją SEAL komanda Pakistane nukovė Osamą bin Ladeną?
– Neturiu su tuo nieko bendra. Bet vis tiek kaskart džiaugiuosi, kai išgirstu apie sėkmingą operaciją. Negalime leisti, kad beginklius žmones žudantys teroristai jaustųsi nebaudžiami.
Jie turi gauti tai, ko nusipelnė. Didžiuojuosi, kad kažkada buvau SEAL komandos dalis ir tuo, ką man pavyko padaryti.
– Jus jau būtų galima vadinti naftos magnatu. Kaip atsidūrėte šiame versle?
– Grįžęs iš karinės tarnybos kurį laiką dalyvavau statant Vašingtono metro liniją. Tai ir tapo paskata imtis geologijos studijų. Turiu šios srities bakalauro ir magistro diplomus.
Baigęs studijas 7 metus dirbau tuo metu didžiausioje JAV naftos kompanijos „Phillips Petroleum Company” padaliniuose Oklahomoje ir Londone.
Tada atvykau į Kopenhagą ir apie 10 metų dirbau konsultantu kompanijose „British Petroleum”, „Shell”.
Praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje dvejus metus dirbau Tiumenėje, Rusijoje, vadovavau bendrai JAV ir Rusijos kompanijai – Naftos ir dujų technologijų centrui. Tai buvo labai įdomus gyvenimo tarpsnis.
1998 metais atvykau į Lietuvą, tapau „Minijos naftos” generaliniu direktoriumi.
– Kuo jus patraukė mūsų šalis?
– Man patinka Lietuvos gamta – jos miškai, pajūrio juosta. Nebūtume tapę šios valstybės piliečiais, jeigu mums čia būtų nepatikę.
Yra dalykų, kurie ir erzina, ypač biurokratija. Kai su tuo susiduri, nebesinori nieko daryti. Bet matau ir nemažai privalumų, ypač savo darbe. Mūsų kompanija buvo pirmoji, pradėjusi naujo tipo gręžinius, pritaikiusi naujausias naftos gavybos technologijas, kurių čia nebuvo.
Šioje srityje nejaučiu didelės konkurencijos, atvykau į naują, dar neužimtą vietą naftos versle, ėmiausi to, ko iki šiol niekas nedarė.
– Tačiau, regis, ne visi tuo patenkinti. Energetikos kompanijos „Chevron”, kurią atvedėte į Lietuvą, vardas šiandien daliai lietuvių skamba tarsi keiksmažodis.
Kaip vertinate mūsų šalyje kilusį pasipriešinimą skalūnų dujų žvalgybai ir galimai gavybai?
– Žmonės kalba, kad horizontalus gręžimas ir hidraulinis plėšymas, kai išgaunamos skalūnų dujos, yra pavojingas, bet taip nėra. „Minijos nafta” šiuo būdu išgręžė 20–25 gręžinius savo licencijos plote. Ir nebuvo nė vieno nelaimingo atvejo.
JAV iki šiol iš viso atlikta apie 1,2 mln. hidraulinio plėšymo darbų. Jokių rimtesnių incidentų, dėl kurių būtų nukentėjusi gamtinė aplinka, neužfiksuota. Yra nedidelių problemų, susijusių su naftos verslu, bet hidraulinis ardymas išgaunant skalūnų dujas nėra jų priežastis. Tai patvirtinta daugelyje ataskaitų.
O tai, kas šiuo metu dedasi Lietuvoje, vyksta tik dėl pinigų. Rusijos kompanija „Gazprom” pagrįstai nerimauja ir baiminasi prarasti dideles pajamas.
Štai kodėl žlugdoma skalūnų gavyba visoje Europoje.
Tą patį jie daro ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, Rumunijoje, kitose šalyse.
Lietuva turi puikią galimybę uždirbti neįtikėtinai daug pinigų. Tačiau grupė žmonių, kuriuos samdo ir kuriems moka užsienio agentai, žlugdo šalies ateitį. Jauni žmonės, kurie čia gyvena ir nori likti gyventi čia, neturėtų leisti, kad tai vyktų.
Valdžia turėtų padaryti viską dėl savo šalies, žmonių ir aplinkos gerovės. Baisu, bet daug gyvenojų tiki tuo melu apie skalūnų dujas, kuris aktyviai skleidžiamas pastaruoju metu.
JAV yra vienintelė valstybė, sugebėjusi smarkiai sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Per pastaruosius 10 metų šį kiekį pavyko sumažinti maždaug dešimtadaliu.
Europoje, kurioje dėl aplinkosaugos kilo didžiausias triukšmas, anglies dvideginio emisija – priešingai – tiek pat ar net daugiau padidėjo.
Taip yra todėl, kad JAV anglis pakeitė skalūnų dujomis.
Vienas didelės apimties būdų spręsti anglies dvideginio išmetimo problemą – pereiti prie dujų.
Tai nėra tobulas, bet geriausias sprendimas šiuo metu. Artimiausią pusę amžiaus neturime geresnės alternatyvos.
Man labai liūdna, kai keli žmonės daro viską, kad šis projektas žlugtų. Juolab kad jie skelbiasi esą gamtosaugininkai.
– Bet Lietuvoje yra ir žmonių, pasisakančių už skalūnų gavybą?
– Mes sakome tiesą, o kita pusė skleidžia melą. Daugelis žmonių įsitikinę, kad tikroji tiesa yra maždaug per vidurį.
Bet taip nėra. Vyriausybė pakvietė mokslininkus, kad jie įvertintų, ar skalūnų dujų gavyba pavojinga, ar ne. Jie patvirtino, kaip nurodyta ir daugelyje kitų mokslinių ataskaitų tiek JAV, tiek Europoje, kad išgauti skalūnų dujas nepavojinga.
Ką tuomet pasakė žalieji? Kad mokslininkai papirkti. Tie vaikinai gauna pinigus už tai, kad užblokuotų skalūnų gavybą Lietuvoje. Labai lengva žmones suklaidinti, manipuliuoti jų nežinojimu ir baime.
Jiems pateikiami kruopščiai atrinkti faktai ir taip nupiešiamas iškreiptas vaizdas, naudingas skalūnų priešininkams. Nieko keisto, kad paprasti žmonės, neturintys žinių, tuo patiki.
Neseniai Lietuvoje buvo išplatintas dokumentinis filmas „Gasland”, kuriame didžioji dalis pateikiamos informacijos nėra tiesa. Sukaupta daugybė dokumentų ir faktų, kurie tai įrodo.
Šio filmo režisierius yra viešai pripažinęs, kad kai kurie jame pateikiami faktai neteisingi.
Akivaizdu, kad dauguma Lietuvos gyventojų netiki šiais žmonėmis. Visuomenė turėtų gauti informaciją iš mokslininkų, o ne iš „YouTube”.
Tie lunatikai, kurie skleidžia melą, turėtų sėdėti kalėjime, o ne Seime. Aš tik stebiuosi, kad kokie 10 tūkst. šalies studentų neprotestuoja kitoje pusėje. Juk tai jų ateitis žlugdoma. Jiems čia reikės gyventi.
– Jei Vyriausybė nepasirašytų sutarties su „Chevron”, ar tai pakeistų jūsų verslo planus Lietuvoje?
– „Chevron” jau yra Lietuvoje. Ji yra kompanijos „LL investicijos” dalininkė, ir to niekas nepakeis.
Ar sutartis gali žlugti? Taip, tai įmanoma. Nepavykus sužlugdyti mojuojant taršos korta, dabar bandoma aiškinti, kad atėję užsieniečiai pasiims visą pelną iš skalūnų, o valstybės biudžetui neva liks tik trupiniai.
Mane labiausiai siutina tai, kad skleidžiama neteisinga informacija. Naftos gavybos kompanijos valstybei sumoka milijonus litų mokesčių.
Kai kas melagingai teigia, kad jos per praėjusius metus uždirbo milijardą litų ir sumokėjo tik 34 mln. litų mokesčių. Tai melas.
Lietuvoje veikiančios naftos kompanijos 2012 metais kartu uždirbo 224 mln. litų pajamų. Tai tikrai ne nulis. Bet ir ne milijardas, o jo ketvirtis. Mes sumokėjome 34 mln. litų pajamų mokesčio, bet niekas nepasako, kad sumokėjome dar 36 mln. kitų mokesčių.
Naftos bendrovės sumokėjo 30 proc. mokesčių nuo gautų pajamų. Tai daug daugiau, nei sumoka kitų pramonės šakų įmonės. Nuo tada, kai tapau „Minijos naftos” generaliniu direktoriumi, sumokėjome į biudžetą apytiksliai pusę milijardo litų.
Jei paieška skalūnų uolienose bus sėkminga, į valstybės biudžetą byrės milžiniški mokesčiai. Tačiau Seimas siūlo mokėti 40 proc. dydžio naftos ir dujų išteklių mokestį už išgautas skalūnų dujas.
Tai reiškia, kad valstybės biudžetas negaus nieko, nes toks naftos ir dujų išteklių tarifas sužlugdys skalūnų dujų gavybą dar prieš jai prasidedant, o to ir siekia oponentai.
Manau, 20 proc. nuo labai didelės apimties yra daug geriau valstybei nei 40 proc. nuo nieko. Tai akivaizdu.
Tačiau aš pritariu minčiai, kad dalis naftos ir dujų mokesčio turi atitekti vietos bendruomenėms.
Tiesą sakant, pagrindinė mūsų kompanijos veikla neturi nieko bendra su skalūnais ir „Chevron”. Mes turime licencijas išgauti naftą.
Tai, kad bandoma sužlugdyti skalūnų išteklių gavybą šalyje, su manimi asmeniškai mažai ką turi bendra, tad dėl to aš tikrai nesirengiu palikti Lietuvos.
