A. Vaitkus neslėpė, kad nutiesus tiltą, atsivertų naujų galimybių uosto plėtrai. Automobilius keliančios Naujosios perkėlos nebeliktų, o jos vietoje būtų vykdoma uosto krova.
Nuo kovo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovauti pradėjęs A. Vaitkus prisiminė dešimtmečio senumo idėją, kurios jam dirbant Susisiekimo ministerijoje, įgyvendinti nepavyko. 2003 metais parengta galimybių studija, aptartos trys alternatyvios vietos tiltui tiesti.
Tuokart apsispręsta, jog geriausias variantas – pusantro kilometro ilgio tiltą tiesti nuo Klaipėdos Kairių gatvės iki Alksnynės gyvenvietės, esančios tarp Smiltynės ir Juodkrantės. Apskaičiuota ir preliminari jo statybos kaina – 44 mln. litų.
Stabdys keltų eismą
Tačiau dokumentas atgulė stalčiuje, nes idėjai aktyviai priešinosi aplinkosaugininkai. Jie baiminosi, kad pastačius tiltą, juo į Neringą riedės daug sunkiasvorio transporto, bus lengviau patekti ir visokio plauko nusikaltėliams, valkatoms. Dėl to UNESCO saugomas unikalus gamtos kampelis smarkiai nukentėtų.
Apie galimybę tiltu sujungti Klaipėdą ir Neringą imta galvoti šiemet įsibėgėjus svarbiems uosto plėtros projektams. Šį rudenį pradės veikti šiuo metu dar statomas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, dar šiais metais veiklą pradės ir krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ regioninis konteinerių skirstymo centras. Į jį atplauks didžiausi pasaulio jūrinių krovinių vežėjai, kurie centre paliks dalį krovinio, o šis mažesniais laivais bus gabenamas į kitus Baltijos pakrantės uostus.
Tačiau daugiausiai nerimo kyla dėl kitų metų rudenį veiklą turinčio pradėti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Nerimaujama, kaip pavyks suderinti milžiniškų tanklaivių ir kitų didžiųjų laivų bei „Smiltynės perkėlos“ keltų judėjimą.
„Smiltynės perkėlos“ keltai privalo praleisti visus uosto farvateriu plaukiančius laivus. Teigiama, jog kaskart atplaukus dujų tanklaiviui, keltų darbą teks stabdyti bent porai valandų. Dėl to prie keltų esą nutįstų milžiniškos automobilių eilės, ypač vasarą, kai per dieną perkeliama tūkstančiai automobilių.
Keltai – tik pėstiesiems
„Turėtume apsispręsti – ar vystyti „Smiltynės perkėlą“, ar tiesti tiltą. Kasmet 50 proc., t.y. apie 4-5 mln. litų, įmonės sąnaudų dengiama iš Kelių direkcijos fondo. Kai kas mano, kad paprasčiau būtų pastatyti tiltą į Kuršių neriją ir pagaliau baigti tuos mokėjimus“, - sakė A. Vaitkus. Jo manymu, tiltą apmokestinus, jo statybos išlaidos gana greitai atsipirktų.
Antroji (automobilių) perkėla per metus vidutiniškai perkelia nuo 500 iki 700 tūkst. automobilių.
Klaipėdos miesto pietinėje dalyje esanti Kairių gatvė, nuo kurios tiltas būtų tiesiamas, šiuo metu rekonstruojama Uosto direkcijos lėšomis. Gatvę sujungus su pietiniu aplinkkeliu esą būtų galima išlaisvinti miestą nuo transporto srautų.
Uosto direkcijos vadovo teigimu, pėsčiųjų perkėla keleivius aptarnautų ir pastačius tiltą. Ši paslauga liktų kaip atrakcija pėsčiomis ir dviračiais į Smiltynę ar Neringą keliaujantiems poilsiautojams. „Esant intensyviai laivybai, keltams kai kada tektų kiek atsilikti nuo grafikų, tačiau nemanau, kad poilsiautojams palaukti kelias minutes būtų didelė problema“, - kalbėjo A. Vaitkus.
A. Vaitkus mano, jog tilto statybai būtų galima gauti lėšų iš ES 2014-2020 metų finansavimo laikotarpio. Tačiau norint suspėti pateikti paraišką, būtina kuo greičiau pradėti rengti naują studiją.
Idėjai dar turi pritarti Uosto plėtojimo taryba, kurią sudaro uosto kompanijų, Klaipėdos miesto savivaldybės, Susisiekimo ministerijos vadovai.
Milijoninės investicijos nueis perniek?
Bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas neskubėjo vertinti Uosto direkcijos vadovo siūlymų.
„Aš, kaip įmonės vadovas, negaliu sakyti, kad tai labai džiugi žinia, ypač mūsų darbuotojams. Šis klausimas dar nebuvo svarstomas įmonės valdybos, neturime ir jokios informacijos iš Susisiekimo ministerijos, tad šiandien sunku suformuoti savo poziciją. Pati idėja nėra nauja, bet visi supranta, kad ją įgyvendinti nebus taip lengva. Ar tiltas yra vienintelis sprendimas? Į šį klausimą bus galima atsakyti, kai bus konkrečios informacijos.“
„Smiltynės perkėla“ pavaldi Susisiekimo ministerijai. Ši yra palaiminusi milijonines įmonės investicijas. Neseniai nupirkti keturi nauji keltai, už kuriuos paskolas bankams „Smiltynės perkėla“ turės mokėti iki 2019-ųjų.
Vėl gaivinama tilto idėja pakurstė kalbas apie tai, kad „Smiltynės perkėlos“ naudojama teritorija tapo kliuviniu sparčiai besiplečiančiam Klaipėdos uostui. A. Vaitkus neslėpė, jog ši vieta prie marių yra „aukso vertės“. Ji būtų ypač tinkama krovos darbams.
Jeigu būtų apsispręsta tiesti tiltą, tektų uždaryti automobilius keliančią Naująją perkėlą ir atleisti didelę dalį įmonės darbuotojų. Šiuo metu „Smiltynės perkėloje“ dirba 84 žmonės.
