Apie pasakiškus Lietuvos skalūnų dujų telkinius 2011 metais paskelbę amerikiečių mokslininkai šiandien jau netrykšta tokiu optimizmu. Dabar jų skaičiavimai net pesimistiškesni nei mūsų šalies geologų, rašo „Lietuvos rytas”.
JAV energetikos informacijos agentūra paskelbė, kad mūsų šalyje galima išgauti 0,4 trilijono kubinių pėdų skalūnų dujų, o tai – apie 10 mlrd. kubinių metrų. Lietuva per metus suvartoja apie 3 mlrd. kubinių metrų, įskaitant ir didžiausią vartotoją „Achemą”.
Žvilgsniai į Kaliningradą
Tiesa, naujausi JAV agentūros skaičiavimai parodo, kad mūsų žemės gelmėse yra dešimt kartų daugiau skalūnų dujų.
Tačiau su šiuolaikinėmis technologijomis, pasirodo, galima išgauti tik dešimtadalį šio kiekio.
Kad ir kaip ten būtų, amerikiečių skaičiavimai smarkiai skiriasi nuo Lietuvos mokslininkų atliktos analizės.
Mūsų šalies geologai yra apskaičiavę, kad Lietuvoje būtų galima išgauti apie 100 milijardų kubinių metrų dujų, nors ištekliai yra beveik penkis kartus didesni.
Kodėl per dvejus metus taip sumenko amerikiečių optimizmas? Pirmiausia JAV energetikos informacijos agentūros paskelbtoje informacijoje skelbiama, kad didesni skalūnų dujų kiekiai yra Kaliningrade, o ne Vakarų Lietuvoje.
Ta pati uolienų juosta driekiasi per visą Kaliningrado srities vakarinę dalį ir Šiaurės Lenkiją. Ties vakarine Lietuvos dalimi ši juosta ir baigiasi.
Agentūros apskaičiavimu, Kaliningrado srityje galima išgauti beveik tris kartus daugiau skalūnų dujų nei Lietuvoje. Žinoma, Rusijos valdžia nėra net svarsčiusi tokios galimybės.
Nuvylė Lenkijos patirtis?
Pakeisti prognozes amerikiečius galėjo priversti įvykiai Lenkijoje. Šioje šalyje dvi tarptautinės kompanijos nutraukė skalūnų dujų žvalgybą, nes jos rezultatai nuvylė.
„Aš kol kas nesu susipažinęs su naujausiais JAV agentūros tyrimais, tačiau spėju, kad rezultatai Lenkijoje galėjo paveikti Lietuvos skaičiavimus”, – teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius.
Amerikiečių „ExxonMobil” kompanija iš Lenkijos pasitraukė praėjusių metų birželį. Dar viena skalūnų dujų ieškojusi kompanija „Talisman” baigė žvalgybos darbus, nes pakeitė plėtros strategiją. Iki šiol Lenkijoje pavyko padaryti 43 gręžinius.
Būrimas iš kavos tirščių
Naujausi amerikiečių skaičiavimai turėtų priversti suklusti Lietuvoje tuos, kurie trykšta dideliu optimizmu dėl skalūnų dujų telkinių, nes džiugesį gali pakeisti liūdesys.
Taip sakė Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius Saulius Šliaupa. Jis ne kartą yra išsakęs abejonių, kad Lietuvoje gali būti tiek skalūnų dujų, kiek spėjama dabar.
„Turime skaičiuoti taip: nuo nulio iki kiek nors. Amerikiečiai tai ir daro”, – „Lietuvos rytui” teigė S.Šliaupa.
Tačiau mokslininkas įspėjo: kol nepradėta žvalgyba, bet kokie spėjimai gali būti klaidingi.
Estai jau perdirba
Nuvylusi dėl skalūnų dujų, JAV agentūra pasiuntė ir gerą žinią mūsų šaliai: iš Lietuvos žemės galima išpumpuoti 0,3 milijardo barelių skalūninės naftos. O tai – 408 milijonai tonų.
Iš viso šios naftos Lietuvos gelmėse yra 6 milijardai barelių.
Šios rūšies naftą jau keleri metai išgauna estai ir ją perdirba į mazutą. Jis puikiausiai tinka namams šildyti ir laivams.
„Greitai turėsime ir automobiliams skirto dyzelino”, – yra teigęs naftos produktus iš skalūnų gaminančios Narvos elektrinės inžinierius Nikolajus Golubevas. Kol kas estai su dyzelinu dar tik eksperimentuoja.
Tačiau iš skalūnų išgaunamas mazutas Estiją palieka tanklaiviais. Vakarų Europoje juo šildomi namai.
Estijoje išgaunama 800 tonų naftos. Ar tai būtų įmanoma Lietuvoje? Energetikos specialistai teigia, kad skalūnų naftą būtų galima perdirbti įmonėje „Orlen Lietuva”.
