Tokius skaičius D. Karsokaitė antradienį pateikė Seimo nariams, kurie išklausė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitą už praėjusių metų veiklą.
Tačiau sutaupyti milijonai neįtikino parlamentarų. Seimas netikėtai nepritarė komisijos ataskaitai. D. Karsokaitei teko pripažinti, kad Lietuvos gyventojai energetinėms paslaugoms išleidžia pernelyg daug pinigų. Pernai Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleido daugiau kaip dešimtadalį savo pajamų.
„Be abejo, tai yra daug“, - pripažino D. Korsakaitė.
„Tačiau tai priklauso ir nuo suvartojamų kiekių, ir nuo tvarkos energetikos ūkyje. Kai kada jos akivaizdžiai pristinga“, - pridūrė ji.
D. Karsokaitė neslėpė, kad yra rezervų mažinti energetines kainas šalies gyventojams.
Kainų komisijos pirmininkei teko aiškintis, kodėl šilumos gamyba kai kuriuose miestuose pinga, tačiau galutinė kaina vartotojams sumažėjo tik 1-2 centais. Parlamento narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė pastebėjo, kad Kaune yra nepriklausomų šilumos tiekėjų, tačiau šio miesto gyventojai moka didžiausią kainą tarp didmiesčių.
D. Karsokaitė teigė, kad nepriklausomi šilumos gamintojai kol kas lemia tik simbolinę kainos dalį. Pavyzdžiui, Kaune jie užima tik tris procentus šilumos rinkos.
Konservatorius Kazimieras Starkevičius priekaištavo komisijos pirmininkei dėl sumaišties saulės energetikos srityje. Parlamentaras teiravosi, kodėl Kainų komisia buvo patvirtinusi tokias aukštas saulės energijos supirkimo kainas.
„Verslininkai investavo, o jūs staiga persigalvojote ir kainas sumažinote“, - pastebėjo K. Starkevičius.
Kainų komisijos pirmininkė D. Karsokaitė tvirtino teikusi pastabas dėl „planuojamų fantastiškų sąlygų“ atsinaujinančios energetikos atstovams.
„Tada, kai tvirtinome supirkimo kainas, niekas netikėjo tokio technologijų pigimo antrą pusmetį“, - pripažino D. Korsakaitė.
Lietuvoje patvirtinus pakankamai aukštas saulės energijos supirkimo kainos ir atpigus technologijoms, dešimtys tūkstančių šalies gyventojų puolė rūpintis leidimais. Tačiau galiausiai supirkimo kainas teko sumažinti, o saulės energetikos plėtrą stabdyti.
Tačiau D. Karsokaitė neišsižadėjo ir savikritikos. Ji pripažino, kad vertinant energetikos įmonių investicinius planus, komisijai kartais tenka statisto vaidmuo.
Vandens, šilumos ar kitos valstybinės energetikos bendrovės investicijas dažnai prašo įtraukti į tarifą vartotojams.
Ataskaita bus grąžinta svarstyti į Seimo komitetus ir po kurio laiko vėl bus teikiama parlamentarams patvirtinti.
