Ar ekspertų išvados, jog dujų skaitiklio plomba pažeista, o jo viduje matyti mechaniniai pažeidimai, nenuginčijamai įrodo, kad buvo vagiamos dujos?
Verslininkas G. Cegelskis mano kitaip.
51-erių vyras ginčija ekspertų išvadas, kaltina bendrovę „Lietuvos dujos” nesąžiningumu ir vagies etiketės ketina nusikratyti teismuose.
Net ir pralaimėjęs bylą Kauno apylinkės teisme G. Cegelskis nerimsta.
Jis padavė skundą Kauno apygardos teismui, sako sieksiantis visiško išteisinimo.
Bendrovės „Lietuvos dujos” Kauno filialo direktoriaus Rimanto Veriko ši istorija nestebina – taip esą elgiasi nemažai nesąžiningų, mokėti už sunaudotas dujas nenorinčių vartotojų.
Rado pažeistą plombą
Dujų vagies etiketę Kaune, Vandžiogalos gatvėje, gyvenančiam G. Cegelskiui prilipdžiusi istorija prasidėjo dar 2011-ųjų pradžioje. Periodiškai apskaitos prietaisus tikrinantiems „Lietuvos dujų” inspektoriams įtarimą sukėlė prie Cegelskių namo įrengtas dujų skaitiklis.
Dalyvaujant namo savininkui skaitiklis buvo nuimtas, pakeistas kitu, įdėtas į specialią dėžę ir užantspauduotas. Vėliau jį apžiūrėję Žalos nustatymo komisijos nariai konstatavo, jog pažeistos prietaiso skaitmeninė ir gamyklinė plombos.
„Lietuvos dujų” Kauno filialo darbuotojams konstatavus, kad skaitiklio rodmenys buvo tyčia keičiami, nutarta G. Cegelskiui skirti baudą – sumokėti už dujų kiekį, kurį sunaudotų per visus metus ištisą parą visu galingumu veikiantys jo namuose esantys dujiniai prietaisai.
Prašė papildomos ekspertizės
Su šiuo sprendimu, reiškiančiu, jog reikės papurtyti piniginę, G. Cegelskis nesutiko. Jis kreipėsi į teismą, taip pat pareikalavo, kad būtų skirta teismo trasologinė ekspertizė, papildomai ištirtas skaitiklis ir jo plombos.
Ekspertas tik dar kartą patvirtino anksčiau konstatuotą faktą, jog skaitiklio plomba – pažeista. Toliau – dar gražiau.
Specialistas pareiškė turintis rimtų įtarimų, kad matavimo prietaiso skaičių būgneliai buvo tyčia persukti atgal.
„Skaitmeninės plombos užraktas buvo pažeistas, išardytas, matyti klijavimas, yra matyti skritulio išėmimo požymių. Pažiūrėjus į skaičių būgnelius per mikroskopą, matyti mechaniniai pažeidimai – įspaudimai, įbrėžimai bei išgremžimai. Šie pažeidimai natūraliai atsirasti negalėjo, tokio pobūdžio pažeidimai atsiranda ir persukant skaičių būgnelius”, – rašė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas Ramutis Jatulis.
Ekspertas teisme pasakojo, jog šiuos pažeidimus jis matęs pro skaitiklio stikliuką. Norint atsakyti į klausimą, ar skaičių mechanizmas buvo persuktas, reikėtų ardyti skaitiklį.
Įvykiams pasisukus netikėta linkme, šią ekspertizę inicijavęs G. Cegelskis staiga pareikalavo ją sustabdyti. Verslininkas nesutiko, kad skaičiavimo mechanizmas būtų išardytas ir tiriamas toliau.
Šį keistą poelgį jo advokatė motyvavo tuo, esą „Lietuvos dujų” atstovai nepateikė įrodymų, kad buvo pakeista gamyklinė plomba. Belieka tik spėlioti, ką dar galėjo rasti skaitiklį išardęs ir ištyręs ekspertas.
Liepė atlyginti nuostolius
Bylai atsidūrus teisme „Lietuvos dujos” pareiškė dėl neteisėto tiekiamų dujų vartojimo patyrusios 14 tūkst. 853 litų žalą.
Bendrovei atstovavusios teisininkės teiginiai liudija apie tragikomiškus santykius, susiklosčiusius tarp dujininkų ir kauniečio G. Cegelskio.
„Apskaitos prietaisas pas atsakovą buvo periodiškai tikrinamas, nors G.Cegelskis piktybiškai įvairiais būdais (užtepdamas skaitiklio dėžės stikliuką, grasindamas neišleisti dujų įmonės darbuotojų iš namų, neįleisdamas jų į kiemą ir pan.) stengėsi sutrukdyti darbuotojams atlikti savo pareigas. Toks piktybinis vartotojo elgesys, įskaitant ir tai, kad vartotojas dažnai piktybiškai nedeklaruoja suvartoto dujų kiekio, yra gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų šiurkštus pažeidimas”, – teigiama „Lietuvos dujų” ieškinyje.
Šių metų balandžio mėnesio 18 d. Kauno apylinkės teismas patenkino „Lietuvos dujų” ieškinį ir iš G. Cegelskio priteisė 14 tūkst. 853 litus padarytų nuostolių, atlyginti 1,24 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.
Verslininkas šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Rugsėjo pradžioje jo skundą nagrinės Kauno apygardos teismas.
Nėra kvalifikuotų ekspertų?
„Aš kategoriškai nesutinku su „Lietuvos dujų” pretenzijomis, todėl ir apskundžiau šį teismo sprendimą. Iš pradžių siūlė derėtis, atsisakyti pretenzijų ir mokėti, regis, tik 3 tūkstančius litų. Tačiau kodėl turiu mokėti, jeigu esu nekaltas. Kodėl turėčiau susitaikyti su mintimi, kad kažkas mane nori padaryti vagimi?” – „Laikinajai sostinei” sakė G. Cegelskis.
Į kovą su dujininkais pakilęs, vagies etiketės besikratantis kaunietis tikino, esą jo samdyta antstolė filmavo skaitiklį, tačiau jis nebuvo sugadintas. Pažeidimai neva atsirado jau vėliau, o prietaisą galėjo sugadinti patys dujininkai arba jų ekspertai.
Paklausus, kaip jis vertina faktą, jog ne vienas ekspertas konstatavo, jog skaitiklio plomba pažeista, G. Cegelskis atrėmė, esą toks gigantas kaip „Lietuvos dujos” gali papirkti bet ką.
Savaip G. Cegelskis aiškino ir kuriozinę situaciją, kai jis pats, inicijavęs teismo trasologinę ekspertizę, o ekspertui mikroskopu apžiūrėjus skaitiklio skaitmenų būgnelius ir radus mechaninių pažeidimų, kategoriškai nesutiko, kad prietaisas būtų ardomas ir toliau tiriamas.
„Kas gali ardyti? Pas mus juk nėra tai atlikti galinčių ekspertų. Jiems sakiau: jeigu esate tokie principingi ir norite įrodyti, kad aš esu vagis, – kvieskite gamintojo atstovą. Tačiau jie nekvietė, niekam to nereikia”, – sakė G. Cegelskis.
Daugiausia vagia pasiturintys
„Lietuvos dujų” Kauno filialo vadovas R. Verikas pasakojo, jog su nesąžiningais vartotojais, įvairiais būdais siekiančiais nemokėti už suvartotas dujas, susiduriama nuolatos.
Paradoksalu, tačiau didžiausią nesąžiningųjų dalį sudaro ne galą su galu vos suduriantys kauniečiai, bet pasiturimai gyvenantys, privačių, neretai milžiniškų, namų savininkai. Įkliuvę pažeidėjai dažniausiai teisinasi nieko nežinantys, tikina nesuvokiantys, kas galėjo sugadinti plombą ir skaitiklį.
„Nesąžiningi žmonės imasi pačių įvairiausių gudrybių gadindami apskaitos prietaisus ar bandydami juos apeiti. Tačiau tai anksčiau ar vėliau išaiškėja, turime nemažai darbuotojų, kurie reguliariai tikrina vartotojų prietaisus.
Kaune yra 32 tūkstančiai šildymui dujas naudojančių vartotojų, jie tikrinami kasmet. Kiek rečiau lankomės ten, kur dujos naudojamos tik viryklėms”, – sakė „Lietuvos dujų” Kauno filialo vadovas R. Verikas.
Kovodami su nesąžiningais kauniečiais dujininkai pasitelkia ir duomenų bazę, kurioje matyti, kiek vartotojas sunaudojo dujų. Staiga sumažėjus dujų vartojimui ir kilus abejonių dėl namų valdos savininkų sąžiningumo, siunčiami inspektoriai patikrinti apskaitos prietaisų.
Vagių išmonei nėra ribų
R. Verikas pripažino, jog reguliariai keičiant skaitiklių plombas nesąžiningų vartotojų skaičius linkęs mažėti. Žmonės suvokia, kad dujų vagystė gali brangiai kainuoti, tiesiog nenori rizikuoti.
Įkliuvus dujininkams nuostoliai skaičiuojami taip: nuo paskutinio patikrinimo pagal didžiausią namuose esančią dujinių prietaisų galią šiems veikiant ištisomis paromis.
„Laikinosios sostinės” kalbinti specialistai pasakojo, jog vogdami vis brangstančias dujas žmonės prisigalvoja visokių gudrybių. Nuimti plombą ir pakeisti skaitiklio rodmenis – gana primityvus būdas. Kur kas subtilesnis, didelio kruopštumo reikalaujantis metodas – itin meistriškai nuėmus plombą ir išardžius skaitiklį, jį pareguliuoti taip, kad prietaisas skaičiuotų tik dalį suvartojamų dujų – padarant viduje ertmę, pro kurią eitų dalis neapskaitomų dujų.
Šią skaitiklio „operaciją” už nemažą pinigų sumą dažniausiai atlieka specialių žinių turintys buvę dujininkai ar apskaitos prietaisų meistrai.
Dujininkai susiduria ir su gana sudėtingais techniniais sprendimais. Bandydami pavogti dujas žmonės savo namuose prieš apskaitos prietaisą įrengią slaptą atšaką. Kartais dujos vagiamos atkasus po žeme esantį dujų vamzdį ir jame padarius nelegalią atšaką.
„Turime įsigiję specialią aparatūrą, kuri padeda aptikti sienose išvedžiotus vamzdžius. Kilus abejonėms vartotojo sąžiningumu, į jo valdą vedančioje dujų trasoje įrengiame aparatūrą, kuri nuotoliniu būdu siunčia informaciją apie sunaudojamų dujų kiekį”, – sakė R. Verikas.
Nesąžiningų vartotojų kasmet mažėja
2010 metais Kauno regione atskleisti 55 nesąžiningi dujų vartotojai. Jų padaryta žala – 266 tūkst. litų.
2011 metais – 76 vartotojai, žala – 279 tūkst. litų.
2012 metais – 42 vartotojai, žala – 151 tūkst. litų.
2013 metais – 21 vartotojas, žala – 44 tūkst. litų.
Gyventojai vagia ir elektros energiją
Elektros skirstomųjų tinklų operatorius „Lesto” Kauno mieste ir rajone šiais metais aptiko 52 nelegaliai prie elektros tinklo prisijungusius grobstytojus. Už pavogtą elektrą jie turės sumokėti 116,2 tūkst. litų.
Elekros energijos vogimo tendencijos labai panašios į ankstesnius laikotarpius – kasmet Kauno mieste ir rajone nustatoma apie 100 grobstytojų. Kaune 10 tūkst. patikrintų apskaitos prietaisų tenka 2 elektros vogimo atvejai.
Dėl elektros energijos vagių „Lesto” 2010 metais patyrė 301 117, 2011 metais – 140 224, 2012-aisiais – 386 309, o šiemet jau 116 233 litų nuostolio.
Pasak elektros tiekėjų, visi grobstytojai anksčiau ar vėliau nustatomi, nes visi be išimties apskaitos prietaisai yra periodiškai tikrinami ir keičiami, plombuojami pažangesnėmis plombomis, vietoj senų elektros oro linijų po žeme tiesiami kabeliai, prie kurių nelegaliai prisijungti gerokai sudėtingiau, o pažeidimai lengviau aptinkami. Modernesnių elektroninių apskaitos prietaisų, kurie yra atsparūs išoriniam poveikiui, rodmenų nesugadinus paveikti neįmanoma.
„Lesto” naudoja ir ekonometrinį modelį, kuriuo, įvertinus turimus apie klientus duomenis, nustatomi potencialiai nesąžiningi elektros energijos vartotojai, jų apskaitos prietaisai tikrinami dažniau. Išankstiniais matavimais nustačius vietoves, kuriose gali būti grobstoma elektros energija, rengiami reidai, inspektoriai lankosi ir ne darbo metu.
Senus skaitiklius pradėjus keisti į šiuolaikinius, labai sumažėjo fizinio įsibrovimo į skaitiklio vidų. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai elektros energijos grobstytojai nelegaliai prijungia savo elektros įrenginius prieš apskaitą.
Atvejai, kai elektros energija grobstoma gamybinei veiklai, yra pavieniai. Tačiau labai dažnai susiduriama su kauniečiais, kurie savo namus šildo vogdami elektrą. Neretai vagimis tampa milžiniškus ir neekonomiškus senos statybos namus turintys žmonės. Susiduriama ir su atvejais, kai prabangiai gyvenantys verslininkai elektros energiją vagia ir ja žiemą šildo ne tik namus, net ir nuosavus baseinus.
