Lietuvos žalieji mano, kad Baltarusijoje rengiamos diskusijos dėl atominės – parodomasis renginys.
Bendrame Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų pareiškime teigiama, kad šių metų rugpjūčio 17 dieną svarstyta Lietuvos visuomenei siūloma Poveikio aplinkai ataskaita klaidina Lietuvos piliečius.
Anot Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Andriaus Gaidamavičiaus, žalieji nedalyvauja parodomajame renginyje dėl daugelio priežasčių, taip pat ir todėl, kad anksčiau vykę „klausymai“ Astrave baigdavosi aplinkosaugininkų areštais ir įkalinimais.
„Be to, Baltarusijos pusės pateiktoje medžiagoje AE avarijų teorinių scenarijų pasekmės dirbtinai sumažintos. Tai leidžia Baltarusijos oficialiems atstovams teigti, esą imtis priemonių gyventojams apsaugoti būtinybės nėra nei Baltarusijoje, nei Lietuvoje“, - savo poziciją dėsto žalieji.
Žalieji savo poziciją grindžia Norvegijos radiacinės saugos agentūros 2012 metais paviešinti tyrimų rezultatais, kurie rodo, kad pagal rusų projektą statytoje elektrinėje įvykus avarijai, radioaktyviojo cezio-137 išmetimai gali pasklisti per 1200 km, o dirvožemiai gali būti reikšmingai užteršti atstumu iki 800 km nuo avariją patyrusio reaktoriaus. Baltarusijos AE statoma 30 km nuo Lietuvos.
Kaip teigė asociacijos ŽALI.LT vadovė Virginija Vingrienė, Baltarusija toliau demonstratyviai pažeidinėja savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Espo konvenciją, kuria nustatomi poveikio vertinimui pasienyje standartai. Su Baltarusijos tarptautiniais įsipareigojimais taip pat kertasi skubotos pirmojo ir antrojo jėgainės blokų statybos. AE statyba neturi prasidėti tol, kol baigiama konsultuotis pagal Espo procedūrą su gretimomis valstybėmis. Espo konvencijos priežiūros komitetas šių metų pavasarį yra rekomendavęs Baltarusijai pratęsti konsultacijas su gretimomis valstybėmis įskaitant Lietuvą.
Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, žaliuosius džiugina atominių projektų žlugimo dinamika: „Mes artėjame prie aplinkosaugininkų iškelto tikslo – nebranduolinio Baltijos regiono. Lietuvos piliečiai referendume nedviprasmiškai pasisakė prieš Hitachi brukamą projektą Visagine. Kaip ir buvo prognozuojama, labai greitai dėl Lietuvos spaudimo žlugo ir „perspektyviausiu“ vadintas Kaliningrado AE projektas (statybos jau seniai pradėtos). Šiandien liko vienintelis mums rūpesčius keliantis Baltarusijos AE projektas.
Tačiau skirtingai nei Rusija, Baltarusija yra Espoo konvencijos dalyvė, o tai reiškia, kad Lietuva turi labai stiprius diplomatinius įrankius ir gali jais aktyviai naudotis. Lietuva taip pat turi derėtis su pagrindiniu Astravo atominės kreditoriumi ir statytoju – Rusija. Artėja Rytų partnerystės valstybių vadovų susitikimas Vilniuje, kuriame rusai prašys lengvinti vizų režimą. Kaip viena derybų sąlygų, savo piliečių saugumo vardan, Lietuva turėtų pareikalauti nutraukti Astravo atominės kreditavimą ir statybas“.
