Nors renginys Astrave užvakar buvo skirtas lietuviams, lietuvių kalba čia skambėjo kone iš vienintelio dalyvio – vertėjo – lūpų.
Baltarusijos ambasada Vilniuje sukosi kaip įmanydama: prieš pat kelionę nemokamai dalijo vizas, sodino į užsakytus autobusus.
Tiesa, norinčiųjų jais nuriedėti iki Astravo atsirado labai mažai.
Į vadinamąsias diskusijas su Lietuvos visuomene nuvyko šimtas žmonių. Tiek suskaičiavo renginio šeimininkai.
Vienu autobusu iš mūsų sostinės išvažiavo vos du vilniečiai. Į Astravo kino teatro, kuriame užvakar vyko svarstymai, aikštelę įriedėjo dar vienas autobusas iš Vilniaus.
Sklido kalbos, kad tuo autobusu važiavusiems žmonėms buvo pažadėta nemokama ekskursija po Baltarusiją, jos sostinę Minską, tad jie nustebo atsidūrę Astrave. Šie keliautojai nebuvo itin kalbūs.
Gausesnis būrys atvyko iš Visagino – 37 žmonės. Ir jie neslėpė palaikymo Astravo elektrinei, kuri statoma vos pusšimtis kilometrų nuo Vilniaus.
Baltarusijos ambasada ne veltui taip stengėsi nusivežti lietuvius į Astravą – tokį renginį lietuviams suorganizuoti Minskas privalo pagal Espo konvenciją, kurią yra ratifikavęs.
Lietuvai – kritikos papliūpa
Visaginietis O.Davydiukas, pasibaigus oficialiems pranešimams Astrave, užkopė į tribūną ir nepagailėjo kritikos kirčių savo šaliai.
„Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuva šitaip priešinasi Astravo atominei elektrinei. Juk tiek atominių įkurta arti sostinių, tačiau bėdų nekyla. Esu ten buvęs. Kuo civilizuotesnis kraštas, tuo atominės elektrinės arčiau jų didžiųjų miestų”, – emocingai kalbėjo inžinierius.
„Pavydi Lietuva Baltarusijai, o tai – blogas jausmas”, – jam atitarė ir salėje sėdintys kiti visaginiečiai.
Atominės energetikos specialistai iš Lietuvos gyrė, kad baltarusiai jau įsibėgėjo statybų aikštelėje: „Pasakė prieš kelerius metus, kad statys, ir štai jau stato. O kad elektrinė bus statoma Visagine, mes jau praradome viltį.”
Baltarusių teigimu, jau pora šimtų Visagino specialistų parašė prašymus būti įdarbinti Astrave.
„Mes ketiname kreiptis į Baltarusijos prezidentą, kad mūsų žmonės, specialistai, galėtų būti įdarbinti Astravo atominėje elektrinėje.
Kreipiuosi į politikus, ar tai ne geriausias argumentas, kad Lietuvos žmonės balsuoja už Baltarusijos atominės elektrinės statybą”, – kalbėjo O.Davydiukas ir palinkėjo astraviečiams sėkmės.
Dvejoja dėl saugumo
Tiesa, ne visi susirinkusieji palaikė visaginietį.
Bet vienam filosofui, nutarusiam pakritikuoti atominę elektrinę statančią Baltarusiją, buvo pasiūlyta klausti, užuot sakius savo nuomonę.
Kai kurių lietuvių nuomonė prieš renginį ir jam baigiantis kiek keitėsi.
Rytą prie Baltarusijos ambasados vizos ir autobuso laukęs vilnietis 76 metų Antanas Akelaitis sakė esantis neabejingas tokiems klausimams kaip atominė energetika kaimynystėje. Juolab tarnaudamas sovietų armijoje Rusijoje netoli Angarsko dar septintajame dešimtmetyje jis sakosi patyręs radiacijos poveikį.
„Statyti elektrinę reikia Visagine, juk čia yra visi tinklai, visi specialistai. Reikėjo abiejų šalių vyriausybėms būti lankstesnėms ir nestatyti atominės Astrave”, – dar Vilniuje kalbėjo vyras.
Tiesa, jau Astrave, priėjęs prie mikrofono pateikti klausimo, vilnietis buvo kiek nuosaikesnis: „Aš nei už, nei prieš atominę elektrinę.”
Svyruoja ir vietos gyventojai – pagyvėjimas mieste juos džiugina, o galima grėsmė baugina. Tiesa, retas kuris baltarusis sustodavo pakalbėti, ištardavo: „viskas gerai” ir nukurnėdavo į šalį.
„Labai džiaugiamės, kad čia statoma atominė elektrinė. Žiūrėkite, ten kyla naujas mikrorajonas, statomi gyvenamieji namai, mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės. Justi pagyvėjimas”, – statybas gyrė astravietis Viktoras Petrovičius.
Astrave jis gyvena jau kone trisdešimt metų.
„O dėl saugumo? Visko gali atsitikti. 50 su 50 procentų, kaip sakoma. Reikia džiaugtis tuo, kad statoma, ir tikėtis, kad nenutiks blogiausia”, – sakė V.Petrovičius.
„Viena vertus, gerai, kita vertus, blogai. Gerai, nes išties sujudimas, vyksta statybos, daugiau gyventojų, plečiasi miestas.
Tačiau nereikia pamiršti, kad tai atominė elektrinė. Maža ką.
Bet vis tiek tai tarša. Juk gamta čia graži, menkai paliesta civilizacijos.
Anksčiau išgyvenome dėl Lietuvos, juk jūs irgi ketinate statyti, dabar išgyvename dėl savęs”, – kalbėjo su dvejų metų dar neturinčia atžala pas močiutę pailsėti atvykusi minskietė Aleksandra Bezuško.
Vyksta parengiamieji darbai
Tai, ką sako Baltarusijos ministerijų atstovai ar elektrinės statytojai, skamba įspūdingai: pigiausia pasaulyje atominė elektrinė, neįtikimai pigi elektros energija, kurią ji gamins, – vos 10,5 cento (šiandienos kursu) už kilovatvalandę. Visą pagamintą energiją jie planuoja naudoti tik savo šalies reikmėms.
Planuojama, kad Astrave atominė elektrinė pradės veikti 2018-aisiais. Statybos čia jau verda, net šeštadienį plušėjo darbininkai.
Tiesa, baltarusiai teigė, kad tai viso labo parengiamieji darbai: iškilę tik tie statiniai, kurie būtini pačios elektrinės statybai, o išbetonuota duobė – tai tik pagrindas pamatams.
Astrave jau iškilęs gelžbetoninių konstrukcijų cechas, sandėliai, valgykla, poilsio patalpos, administracijos pastatai.
Kaip sakė Atominės elektrinės statybos direkcijos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vladimiras Gorinas, šiems statiniams panaudotos Baltarusijos lėšos.
O iškasti ir išbetonuoti duobę, ant kurios bus klojami pamatai, naudoti Rusijos paskolos pinigai. Iš viso tam žadama skolintis iki 10 mlrd. dolerių.
Statoma ir gyvenvietė, kurioje įsikurs branduolinės energetikos specialistai.
Jau stovi keliolika gyvenamųjų namų, statoma mokykla, vaikų darželis.
Valdžios neprisikvietė
Lietuvos valdžios atstovai į Astravą dalyvauti svarstymuose nevyko, nes Minskas nepaiso tarptautinių reikalavimų statydamas savo atominę elektrinę.
„Mums nereikia šou, mums reikia nuosekliai vykdyti Espo konvencijos reikalavimus, kaip dera”, – apie šeštadienio svarstymus Astrave sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Renginį Astrave boikotavo ir Lietuvos žalieji.
Lietuvos pusė kaltina Baltarusiją, kad ji nepaiso tarptautiniu mastu pripažinto dokumento – Espo konvencijos, nors yra ją ratifikavusi, taip pat perdėtu skubėjimu.
Pagal Espo konvenciją, statybas galima pradėti tik pabaigus visą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Vienas jos etapų – atsakyti į kaimyninės šalies klausimus dėl saugos, o jau po to organizuoti svarstymus visuomenei.
Neatsakė į klausimus
Anot Užsienio reikalų ministerijos, Baltarusija iki šiol nėra atsakiusi į esminius klausimus, todėl Lietuva neketina po šeštadienio renginio parašyti pliuso baltarusiams.
Kodėl atominei elektrinei buvo pasirinktas būtent Astravas, nuo kurio Vilnius, kuriame įsikūrusios svarbiausios Lietuvos valstybės institucijos, nutolęs vos pusšimtį kilometrų?
Kokį poveikį atominė elektrinė darys Neriai, kurios vandeniu bus aušinamas reaktorius, taip pat požeminiam geriamajam vandeniui?
Ar Baltarusija parengė Vilniaus evakuacijos planą avarijos atveju?
Lietuva nori, kad būtų aiškiai atsakyta į šiuos klausimus, o Baltarusija aiškina į juos jau atsakiusi.
Lietuva 2011-aisiais oficialiai kreipėsi į Espo konvencijos įgyvendinimo komitetą Ženevoje, kad jis atliktų tyrimą, ar Baltarusija nepažeidžia Espo konvencijos.
Komitetas savo išvadą pateikė šiemet balandžio 15 dieną: Baltarusija pažeidžia Espo konvenciją ir Lietuvos reikalavimai yra pagrįsti.
Žalieji boikotavo svarstymus
Astrave vykusiuose svarstymuose aštrių diskusijų nekilo. Mat retos buvo žaliųjų ar šiaip branduolinės energetikos priešininkų gretos.
Lietuvos ir Baltarusijos žalieji tik surašė protesto pareiškimą ir išsiuntė jį valdžios institucijoms.
Renginyje nedalyvavo ir garsi baltarusių aktyvistė Tatjana Novikova.
„Iš principo nevažiavau. Tas renginys neatitinka Espo konvencijos, be to, ribojama lietuvių teisė jame dalyvauti.
Jau esu buvusi Astrave svarstymuose baltarusiams. Viskas baigėsi represijomis.
Be to, mūsų judėjimas abejoja, kad mus išvis būtų įleidę į tą renginį, nes tokių atvejų jau yra buvę”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo T.Novikova.
Anot aktyvistės, jei Baltarusijos pusė būtų norėjusi tikrų diskusijų, būtų jas rengusi Vilniuje taip neribodama lietuvių galimybės ten nuvykti.
T.Novikovai užkliuvo ir tai, kad apie būsimus viešuosius svarstymus buvo paskelbta tik liepą, kai daugelis atostogauja.
„Oficialioji Lietuva juk nieko nepagrįsto nereikalauja, sako: „Duokite mums atsakymus, paaiškinkite viską lietuviškai. O išties atsakymų nėra arba jie tokie, kad sukrėstų tarptautinę bendruomenę.
Reikėjo Lietuvai leisti pasirengti tokiems svarstymams, kad į juos galėtų vykti išmanantys reikalą asmenys.
O žmonių, kurie turi lietuvišką pasą ir šaukia „duokit mums elektrinę”, surasti nesunku”, – svarstė Baltarusijos valdžios kritikė T.Novikova.
Elektrinė kelia grėsmę ne tik Vilniui
* Branduolinės fizikos specialistas, vienas žymiausių branduolinės energetikos priešininkų rusas Andrejus Ožarovskis įsitikinęs, kad Astrave iškilsianti atominė elektrinė – didelė grėsmė Lietuvai, ypač Vilniui.
* „Jokios ekonominės būtinybės, kodėl atominė turėtų stovėti būtent Astrave, taip arti Vilniaus, nėra. Juk šioje Baltarusijos dalyje nėra atominės energijos vartotojų. Jų kur daugiau rytinėje šalies dalyje, tad Astrave pagaminta energija bus eksportuojama kur kas toliau”, – kalbėjo A.Ožarovskis.
* Remdamasis austrų mokslininkų tyrimais, jis aiškino, kad įvykus avarijai, nelygu vėjo kryptis, pavojus iškiltų ne tik Vilniaus gyventojams, bet ir Kauno ar net Klaipėdos, taip pat Kaliningrado.
* Mokslininkas mano, kad Lietuva turėtų Baltarusijai duoti aiškiai suprasti, kad bet kokiu atveju nepirks iš jos atominės energijos, net už dyką neims, jei elektrinė bus statoma taip arti.
* „Juk ne tiek daug pinigų reikia, kad elektrinė būtų perkelta į Mogiliavą, kur įsikūrę daug pramonės įmonių”, – tvirtino Rusijos specialistas.
* „Esu linkęs į visa tai žiūrėti rusų ar baltarusių akimis, bet pažiūrėjau ir lietuvių. Akivaizdu, kad jums reikia šiam projektui kategoriškai priešintis”, – sakė A.Ožarovskis.
