Ar tai buvo apgalvotas prezidentės žingsnis, kuriuo siekta sustiprinti Lietuvos derybinę poziciją, ar šalies vadovė pasikarščiavo ir nuomonę išsakė per greitai? O gal „Gazprom“ reikalavimai iš tiesų tokie absurdiški, kad nė svarstyti neverta?
Apie tai diskutavę „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Lietuva tiesiogiai“ svečiai buvo įvairių nuomonių.
„Tikiuosi, kad derybų grupė paprašė, kad ji taip pasakytų. Jei neprašė, gal ir per anksti taip pasakyti. Kiekvienose derybose būna neįgyvendinamų reikalavimų, tai būna taktikos dalis. Yra tam tikros temos, dėl kurių turėsime susitarti. Galime sakyti ką norime, bet terminalo dar neturime, perkame jas (gamtines dujas – Red.) iš rusų ir perkame brangiai“, - kalbėjo Seimo Energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Daukšys.
Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma abejojo, ar rusų reikalavimai buvo bent kiek priimtini.
„Žinome, kad su „Gazprom“ nėra vien ekonominės derybos, iš Rusijos jos ateina su politiniu apvalkalu. Nežinau, ar jie norėjo mus šokiruoti, bet man toks įspūdis, kad jie nenori rimtai derėtis“, - sakė J.Razma.
Seimo opozicijai priklausantis politikas taip pat teigė, jog Vyriausybė prastai informavo prezidentę ir Seimą apie derybų eigą.
Atsakydamas K.Daukšys pažėrė priekaištų buvusiai konservatorių valdžiai, ypatingai kritikuodamas buvusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką.
„Politiškai teisinga kaina būtų panaši, kaip Lietuvos kaimynų. Dabar už dujas mokame Sekmoko kainą, maždaug 20-25 proc. daugiau nei kaimynai, kenčia mūsų konkurencingumas ir mūsų žmonių piniginės plonėja greičiau. Kai Stokholmo arbitražas pasibaigs ir mums duos 5 mlrd litų, mes juos būsime sumokėję ir taip, per didesnes dujų kainas“, - kalbėjo K.Daukšys.
Tuo tarpu laidoje dalyvavęs energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigė, kad ir Lietuvos derybų koziris - suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas - nebūtinai garantuos Lietuvai pigesnes dujas, tad nederėtų apleisti derybų su „Gazprom“.
„Jei pažiūrėti iš vartotojo pusės, kam dar kentėti dvejus metus ir mokėti pačią didžiausią kainą regione? O tuo metu SGD terminalui ir toliau iš mūsų rinks pinigus, nors per jį nebūtinai bus mažesnė dujų kaina, nei dabar gauname. Dujų rinkoje niekas nenori prekiauti visiškai laisvai, visi siekia pasirašyti sutartis bent keliams metams. Net ir tokie terminalai yra siejami ilgalaikėmis sutartimis, tik gal kainos formulės kitos, labiau atsižvelgia į rinkos svyravimus“, - sakė V.Jankauskas.
Į laidos vedėjos Daivos Žeimytės klausimą, ar galime tikėtis pigesnių dujų dar šiais metais, V.Jankauskas atsakė, jog jei derybos bus tęsiamos, „dar yra vilčių“. Taip pat ekspertas pridėjo, kad brangesnės dujos pravertė, nes pakeitė Lietuvos šilumos ūkį.
„Kita vertus, gerai, kad dujos buvo tokios brangios, nes daug kur Lietuvoje šilumos ūkiai visiems laikams perėjo nuo dujų prie kitokio kuro, tad gal ilgainiui tas dujų klausimas taps vis mažiau svarbus“, - svarstė laidos svečias.
