Kai Liucija ir Antonas Mileikos 2011 metais nutarė įsivesti elektrą į savo sklypą, buvo įsitikinę, kad tai truks neilgai. Pora Vilniaus rajone ketino statyti nedidelį namą, tačiau statybos be elektros energijos šiais laikais sunkiai įsivaizduojamos.
Bet iki šiol jie neturi nei elektros, nei namo.
Bendrovė LESTO į sklypą neatvedė elektros, nors ir žadėjo, tad namas kol kas neiškilo, rašo „Lietuvos rytas”.
Sumokėjo, kiek prašė
„Niekada nemaniau, kad gali taip ilgai užtrukti elektros įvedimas Vilniaus rajone. Juk sklypas ne miškuose, ne vienkiemis, aplink gyvena kaimynai, kurie turi elektrą. O mes – ne”, – skėsčiojo rankomis L.Mileiko.
Vilniečiai kaltino bendrovę LESTO, kad ji netesėjo pažado. L.Mileiko pasakojo, kad sutartį su LESTO dėl elektros įvedimo pasirašė dar 2011 metais.
„Jie pažadėjo elektrą įvesti per 180 dienų, bet to nepadarė iki šiol”, – piktinosi vilnietė.
Pora, kaip ir buvo įsipareigojusi sutartyje, iškart sumokėjo daugiau nei 6 tūkstančius litų bendrovei LESTO už darbus.
Paprašė papildomos sumos
Tačiau ginčas kilo bendrovei LESTO patikslinus kainą. Pasak L.Mileiko, elektros tiekėjai paprašė papildomai sumokėti dar 3 tūkstančius litų. Toks reikalavimas vilniečius išmušė iš vėžių. Todėl jie nusprendė nemokėti daugiau, nei buvo sutarta.
„LESTO mums pranešė, kad apsiskaičiavo ar dar kažkas ten nutiko. Bet juk tai – ne mano rūpestis”, – piktinosi vilnietė.
L.Mileiko išgirdo ir daugiau priežasčių, kodėl pabrango paslauga. Moteris teigė galinti suprasti, jei darbai būtų šiek tiek pabrangę.
„Tačiau tikrai ne 60 procentų. Tai nėra logiška”, – įsitikinusi pašnekovė.
Principingi vilniečiai nutarė skųstis. Pirmiausia laišką parašė LESTO vadovui. Atsakymas juos vėl pribloškė.
„Jis mus informavo, kad pagal galiojančias taisykles gali keisti kainą. Suprasčiau, jeigu ji padidėtų dėl mūsų kaltės, bet taip nėra”, – sakė moteris.
Sprendimui žada paklusti
Vilnietė tvirtino, kad 3 tūkstančiai litų jai – dideli pinigai, bet kovojanti su LESTO ne tik dėl jų. Ji nori įrodyti, kad energetikos bendrovė buvo neteisi.
L.Mileiko stebėjosi, kaip valstybinės bendrovės atstovai bandė ją įtikinti, kad sumokėtų tris tūkstančius litų.
„Jie man vasarą primygtinai siūlė: tik sumokėk, ir elektrą iškart įvesime. Per kelias dienas. Kodėl mes turime nusileisti?
Sutartyje įrašyta suma, ją sumokėjome, bet paslaugos negavome”, – piktinosi L.Mileiko.
Šį ginčą turėtų spręsti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vilnietė teigė paklusianti bet kokiam jos sprendimui: „Jei jie pasakys, kad mes neteisūs, sumokėsime tą sumą. Jei ne, tegul LESTO įveda elektrą be papildomų pinigų. Koks nors sprendimas turi būti.”
Kaina gali keistis?
Bendrovės LESTO atstovai, kol nėra sprendimo, kol kas susilaiko nuo komentarų.
„Kol vyksta ginčo nagrinėjimas, bendrovė negali komentuoti šios konkrečios situacijos”, – „Lietuvos rytui” teigė LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys.
Jis teigė, kad prijungimo įkainiai yra reguliuojami. Kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurią sudaro keli komponentai, nelygu vartotojų grupė.
„Kaina gali pasikeisti tuo atveju, jei keičiasi kuris nors formulės komponentas. Ji gali keistis tiek, kiek keičiasi paties projekto apimtis”, – sakė E.Naprys.
Bet vilnietė tvirtina, kad jos projektas nesikeitė. „Mūsų sklypas nei padidėjo, nei sumažėjo”, – gūžčiojo pečiais L.Mileiko.
Daugiausia skundų dėl šildymo kainų
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pernai gavo 660 įvairių skundų ir prašymų. Iš jų 156 – susiję su sąskaitomis už šilumą.
Gyventojai žiemą dažnai skundžiasi dėl, jų nuomone, per didelių sąskaitų. Ginčus dažnai pavyksta išspręsti dar iki komisijos posėdžio.
Pasak komisijos atstovės Loretos Kimutytės, paklausimai dėl šilumos kainų sudaro apie 70 proc. visų kreipimųsi, dėl elektros – tik 7,5 proc. „Skundai dėl elektros ar dujų tiekėjų būna vienetiniai”, – sakė ji.
Gyventojai į kainų prievaizdus kreipiasi ir dėl to, kad ginčą nori išspręsti be teismo pagalbos, kuri dažnai būna brangi ir ilgai trunka.
