Jau kitais metais mokėsime mažiau ne tik už dujas, šildymą, bet ir elektrą. Tiesa, energijos kaina nenukris iki praėjusių metų lygio. Tačiau energetikos ekspertai abejoja, ar lietuviai kitais metais nustos taupyti.
Iki 2012 metų lygio kaina nekris
Gyventojams šią savaitę užderėjo gerų žinių. Kaip ir tikėtasi, pinga ne tik dujos, bet ir elektra. Kainų komisija dėl to galutinai apsispręs per artimiausius dvi dienas.
Dujomis individualius besišildantys namų savininkai per metus sutaupys apie pusę tūkstančio litų. Šildymas kone kas mėnesį pinga ir daugiabučių gyventojams.
Dabar atėjo eilė ir elektrai. Bendrovė „Lesto“ pateikė kainų skaičiavimus Valstybei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Kitais metais gyventojams elektra turėtų pigti 2-3 centais. Tačiau už elektrą mokėsime vis tiek šiek tiek daugiau nei 2012 metais.
Sutaupys 32 litus
Daugiausiai Lietuvoje – elektros vartotojų, atsiskaitančių standartiniu vienos laiko zonos tarifo planu. Tokių – net 71 proc. visų vartotojų. Pigesnė elektra per metus jiems leis sutaupyti 32 litus.
Bendrovės „Lesto” duomenimis, šie gyventojai per mėnesį vidutiniškai suvartoja 101 kilovatvalandę. Nuo kitų metų kilovatvalandė jiems pinga nuo 50,1 iki 47,40 centų. Atitinkamai kainos mažėja ir virykles turintiems gyventojams.
13 proc. gyventojų yra pasirinkę standartinį dviejų laiko zonų tarifą. Dieną už kilovatvalandę jie mokės 2,8 cento pigiau – 51,30 centų. Naktį ir savaitgaliais – 2,6 cento arba iki 38,40 centų.
Elektrinių viryklių savininkams elektros kaina mažėja atitinkamai – iki 50,30 dieną ir 37,80 naktį ir savaitgaliais.
Elektros kainų skaičiavimus šią savaitę dar turėtų patvirtinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Kaip ir iki šiol, dviejų laiko zonų tarifų planus geriausia rinktis gyventojams, suvartojantiems bent trečdalį elektros energijos naktimis ir savaitgaliais.
Energija turėtų pigti ir pasirinkusiems Namų planus.
Diržų dar neatlaisvins
Nors energijos kainos ir smunka, ekspertai abejoja, ar tai leis gyventojams atlaisvinti diržus. Kainos skirtumas – dar pernelyg mažas, kad lietuviai pultų daugiau deginti elektros ar šildytis.
„Be to, pagal dabartinius įstatymus gyventojai yra tik pasyvūs stebėtojai, kurie neturi galimybių, pavyzdžiui, taupyti šilumą. Termostatus įsirengę nedaugelis, o išlaido elektrai ir taip nesudaro didelės biudžeto dalies“, - pastebėjo energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas.
Pasak jo, per krizę įsisavintos taupumo pamokos lietuviams dar bus naudingos.
Daugiausiai naudos šioje situacijoje, R.Zabarausko manymu, gaus Vyriausybė. „Ji gyventojų akyse atrodys kaip elektros ir dujų kainų mažintoja. Nes niekam neįdomu, kad tos kainos mažėjo dėl išorinių priežasčių – pinga nafta, JAV skalūnų revoliucija kainas slegia žemyn“, - lrytas.lt teigė R.Zabarauskas.
Kainos galėtų kristi daugiau
Energetikos ekspertas įsitikinęs, kad dar yra erdvės kainoms kristi. „Dujų, elektros kainos mažėja dėl išorinių priežasčių. Tačiau jos beveik nemažėja mūsų pastangomis, išskyrus pakoreguotą VIAP. Jei daugiau pastangų įdėtų ir Lietuva, turėtume dar mažesnes kainas“, - įsitikinęs energetikos ekspertas.
Jis pridūrė, kad didesnis energijos vartojimas – prastas požymis. Tiekėjai pagal ES energijos efektyvumo direktyvą turėtų stengtis, kad vartojimas mažėtų kasmet. Pernai elektros vartojimas augio 2 procentais.
