„Akylai stebėjau vykstantį pasirengimo procesą, nuolat derinome įvairias nuostatas. Šiuo metu dalis teisės aktų dar derinami, bet kita dalis jau perduota Vyriausybei. Planuodami matome, kad gegužės pabaigoje ar birželį jau būtų realu paskelbti pakartotinį skalūninių dujų konkursą. Energetinės nepriklausomybės klausimas tampa vis svarbesnis“, – sako V. Mazuronis.
Aplinkos ministerija jau įvertino Lietuvos mokesčių būklę bei pasaulinį kontekstą ir pateikė Lietuvos Respublikos naftos ir dujų mokesčio įstatymo patikslinimo projekto variantus; parengtą medžiagą apsvarstė su suinteresuotais ūkio subjektais bei institucijomis, įvertino suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus naftos ir dujų išteklių gavybos mokestinių sąlygų tikslinimui ir pateikė svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam komitetui informaciją bei alternatyvius siūlymus dėl naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifo nustatymo.
Naftos ir dujų mokesčio įstatymo projektas balandžio 10 d. bus svarstomas Vyriausybės strateginiame komitete. Tolimesni naftos ir dujų išteklių gavybos mokestinių sąlygų tikslinimo veiksmai priklauso nuo Vyriausybės priimto sprendimo ir projekto svarstymo Seime.
Lietuvos geologijos tarnyba jau parengusi ir derinimui pateikusi daug angliavandenilių išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų: nauji konkurso nuostatai, naujos konkurso sąlygos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo projektas (poveikio aplinkai vertinimas bus sugriežtintas ir privalomas taikant hidraulinio ardymo technologiją), nauja angliavandenilių išteklių klasifikacija ir pan. Teisės aktai šiuo metu yra derinami, tačiau planuojama, kad gegužę visi bus suderinti ir patvirtinti.
Be papildomų saugiklių teisės aktuose, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai kelia kvalifikaciją užsienyje, kad galėtų geriau pasirengti būsimiems skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos priežiūros darbams. Neseniai ekspertai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Lenkijoje, kur Lietuvos kaimynė pasidalino savo patirtimi pradėjus skalūninių dujų gavybą.
Dar pernai parengtas bendras Lietuvos ir JAV susitarimas dėl bendradarbiavimo vystant netradicinių angliavandenilių sektoriaus technines galimybes programos (UGTEP) ir šios programos įgyvendinimo planas; Aplinkos ministerijoje jau įvyko pirmasis susitikimas dėl šio plano įgyvendinimo.
Siekiant kuo geriau informuoti visuomenę apie skalūninių dujų naudojimą, įvykdytas projektas „Skalūnų dujos Lietuvoje. Saugi aplinka ir ekonominė nauda“, kurio tikslas buvo informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų potencialą, skalūnų dujų gavybos ekonominę naudą bei galimą grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Viso buvo organizuoti 5 visuomenės informavimo renginiai Šilutėje, Tauragėje, Jurbarke, Pagėgiuose ir Kybartuose. Taip pat sukurtas interaktyvus žiniatinklis visuomenės švietimui www.skalunudujos.lt, parengti informaciniai lankstinukai, bukletai, informaciniai stendai, publikuoti informaciniai straipsniai regioninėje spaudoje, sukurtas filmas „Skalūnų dujos Lietuvoje“. Vienintelė skalūnų dujų konkurso dalyvė - JAV energetikos bendrovė „Chevron“ pernai spalį pasitraukė, motyvuodama nepalankia mokestine bei teisine aplinka Lietuvoje.
Bendrovės atstovas Lietuvoje Linas Kontrimas BNS teigė, kad šiuo metu neaišku, ar įmonė dalyvaus naujame konkurse.
Kilus visuomenės ir kai kurių politikų pasipriešinimui, Seimas pernai gegužę sugriežtino skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesą. Priėmus įstatymų pataisas, „Chevron“ atstovai sakė, kad bendrovei gali tekti daugiau investuoti, prireiks daugiau laiko, ieškant skalūnų.
Be to, politikai svarstė skalūnų dujas apmokestinti 40 proc. baziniu mokesčiu, o toks mokestis būtų didžiausias pasaulyje.
