Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įspėjo šalies valdžią, kad „LitPol Link“ ir dar trys strateginę reikšmę turintys Lietuvos energetikos projektai gali negauti Europos Sąjungos paramos, rašo „Lietuvos rytas“.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, apie tai buvo kalbama balandžio mėnesį Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos atstovais.
Kadangi bemaž 300 mln. litų vertės projektą vykdanti bendrovė „Litgrid“ dar pernai sudarė darbų rangos sutartis ir numatė išlaidas, Europos Komisija mano, kad projektas gali būti tęsiamas ir be ES paramos – Sanglaudos fondo lėšos esą nėra būtinos.
Pagalius kaišioja ir kaimynai
Abejonių yra ir dėl kitų energetikų planų, kuriems ES buvo suteikusi bendro intereso projektų statusą, galimybių gauti piniginę paramą iš Sanglaudos fondo.
Nemaža tikimybė, kad į ES lėšas negalės pretenduoti ir Lietuvai strategiškai svarbi dujotiekio jungtis su Lenkija. Mat šiam projektui kol kas nėra pritarusios Latvija ir Estija.
Europos Komisija taip pat pareiškė abejonių Sanglaudos fondo lėšomis finansuoti dar vieną dujų sektoriaus projektą, kuriuo siekta išplėsti dujotiekio tarp Klaipėdos ir Kiemėnų pajėgumus.
Briuselis mano, kad ir šį projektą Lietuva galėtų finansuoti savo lėšomis. Bet tuomet gerokai padidėtų perdavimo kainos viršutinė riba.
Rizika negauti lėšų didelė
Galimas neigiamas pasekmes, jei minėti projektai bus įgyvendinami vien tik nacionalinėmis lėšomis, pripažino ir J.Neverovičius, bet jis dar nelaidojo vilčių gauti ES finansavimą.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ ministras priminė, kad projektą „LitPol Link“, prie kurio vairo teko stovėti ir jam, iš pradžių buvo planuota įgyvendinti tik biudžeto lėšomis: „Vienu metu finansavimas buvo numatytas, bet ankstesnė Energetikos ministerijos vadovybė jį nukreipė kažkur kitur.“
J.Neverovičius mano, kad jei ir negaus europinės paramos, Lietuva pajėgi pati užbaigti elektros jungties su Lenkija statybą: „Aišku, tą dalį išlaidų tektų kompensuoti iš tarifo ir tai atsilieptų vartotojams.
Bet darysime viską, kad finansavimas būtų gautas. Tiesa, rizika negauti irgi rimta.“
Anot ministro, gerokai keblesnė padėtis yra dėl dujotiekio jungties su Lenkija, nes tai negali būti dvišalis projektas.
Bet kol kas jam nepritaria Latvija ir Estija.
Išlaidas padengs vartotojai
Seimo Energetikos komisijai vadovaujantis Kęstutis Daukšys teigė, kad dar per anksti nuleisti rankas.
„Europos Komisijai naujai įvertinus šiandienį kontekstą, kai realiai įsitikinta, kad dalis ES šalių privalo užsitikrinti nuo Rusijos nepriklausomą elektros ir dujų tiekimą, bus priimti Lietuvai palankūs sprendimai.
Gerai, kad komisija informuoja apie galimus pavojus, bet dar yra galimybių pakeisti sprendimus“, – įsitikinęs K.Daukšys.
Kita vertus, politikas neabejoja, kad Lietuva ir savo lėšomis galėtų baigti svarbų „LitPol Link“ projektą, tiesa, išaugtų galutinė elektros kaina ir tai pajustų vartotojai.
„Bet šie projektai nėra komerciniai ir ekonomiškai pagrįsti. Jie svarbūs dėl energetinio saugumo ir kaina šiuo atveju nėra pagrindinis dalykas“, – teigė K.Daukšys.
