Maždaug per vienerius metus mieste bei Kauno rajone pradėjo veikti 6 nauji AB „Kauno energija“ šilumos gamybos įrenginiai ir 4 nauji nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pastatyti šilumos gamybos šaltiniai, iš viso 131,7 MW šilumos gamybos galios.
Nauji „Kauno energijos“ sumontuoti įrenginiai pradėti eksploatuoti „Šilko“, „Pergalės“ katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje, Kauno rajone – Noreikiškių bei Ežerėlio katilinėse.
Energetikų teigimu, 2012 metų pabaigoje – 2013 metų pradžioje, rinkoje atsiradus 2 naujiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (UAB „GECO Kaunas“ ir UAB „Lorizon energy“), Kaune prasidėjo ir konkurencija tarp gamintojų. Iki tol ji nebuvo juntama, nes vienintelis NŠG Kaune buvo Kauno termofikacijos elektrinė.
Iki 2012 metų rugsėjo 28 d. su šia elektrine galiojo susitarimas, pasirašytas dar 2003 metais. Pagal jį buvo privalu nupirkti 80 proc. jos pagaminamos šilumos.
Naujosios AB „Kauno energija“ valdybos iniciatyva, 2012 m. rugsėjo 28 d. panaikinus šį susitarimą, bendrovei ir visiems nepriklausomiems šilumos gamintojams atsivėrė galimybių pagrįsti ir nukreipti investicijas į gamybos sektoriaus plėtojimą bei gauti paskolų šiems projektams.
Pernai buvo pastatytos ir šių metų pradžioje pradėjo veikti dar dviejų NŠG – UAB „Pramonės energija“ ir UAB „ldec General“ biokuro katilinės (abi po 20 MW), kurių atsiradimas padidino konkurenciją tarp šilumos gamintojų. Nuo 2014-ųjų gegužės Kaune veikia jau penkių NŠG šilumos gamybos šaltiniai, iš jų 4 naudoja biokurą.
Vasarą, kai šiluma reikalinga tik karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), šių gamintojų gaminamos šilumos miesto poreikiams beveik pakanka.
Praėjusiais metais bendrovė „Kauno energija“ į savo šilumos gamybos šaltinių modernizavimą investavo apie 26 mln. litų. Šios investicijos bei sumažėjusios kuro sąnaudos nuo praėjusiųjų iki šių metų birželio leido sumažinti bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas net 21,9 proc.
Tai, savo ruožtu, nulėmė, kad ir nepriklausomi šilumos gamintojai, norėdami parduoti savo pagaminamą šilumą į miesto tinklus, turėjo patiekti ją pigiau, nei pati „Kauno energija“ gali pasigaminti.
Be to, pagal teisės aktais nustatytą galiojančią kainodarą, šilumos tiekėjas pirmiausiai turi supirkti pigiausiai parduodamą šilumą. Todėl gamintojai pradėjo stengtis parduoti ją šilumos tiekėjui pigiau nei konkurentai. Ši atsirandanti konkurencija leido net apie 28,8 proc. sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams ateinantį birželį, palyginti su praėjusiųjų metų birželiu.
Pažymėtina, jog „Kauno energija“ ir toliau vykdo šilumos gamybos šaltinių bei tiekimo tinklų modernizavimo projektus, siekdama dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Projektai, kuriuos numatoma pabaigti šįmet ir 2015 metų pradžioje, įgyvendinami su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Jos pažadėta skirti iki 15,99 mln. litų.
