Šiuo metu Lenkijoje veikia net 63 žvalgybiniai skalūnų dujų gręžiniai. Ar šių išteklių čia yra pakankamai, kol kas aiškinamasi, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tačiau svarbiausias skirtumas nuo Lietuvos – čia grąžtai ir bokštai niekam nekelia paniškos baimės.
Mato, bet nesidomi
Kiekvieną rytą gerdama kavą Joanna Erdmanska pro langą mato bokštą, o išėjusi į lauką kartais išgirsta ir nedidelį triukšmą, sklindantį nuo šio įrenginio.
Miežių lauke, vos 200 metrų nuo jos namo, prieš kelis mėnesius pradėta gręžti žemė. Sklype iškilo bokštas, atvežta daug vamzdžių, statybininkų vagonėlių.
Netoli Gdansko esančio Tepčo kaimo gyventojai nelabai rūpi, kad gręžėjai jau pasiekė 3,5 kilometro gylį ir ten dabar ieško skalūnų dujų. Moteris, kaip ir kiti kaimo gyventojai, buvo pakviesta susitikti su čia įsikūrusiais verslininkais, tačiau taip ir nenuėjo.
„Skaičiau internete, kad jie jau pasiekė pusantro kilometro gylį. Bet šalia gręžinio nebuvau. Ar aš ko nors bijau? Ne, o ko turiu bijoti? Man tai netrukdo“, – gūžčiojo pečiais moteris, kai Lietuvos žurnalistai nutarė pasibelsti į jos sodybos duris.
Joanna negauna jokių kompensacijų už tai, kad visai šalia jos namų ieškoma skalūnų dujų, sukėlusių tikrą revoliuciją JAV. Lenkė neprieštarauja, kad paieškos vyktų jos sodybos pašonėje.
Gavyba nekelia panikos
J.Erdmanskos nuomonė – kaip ir daugumos lenkų: niekas pernelyg nesidomi dujų paieškomis ir tam neprieštarauja. Apklausų duomenimis, daugiau nei 80 procentų gyventojų palaiko skalūnų dujų gavybą.
Mat panašios į jas gamtinės dujos Lenkijoje išgaunamos jau apie 40 metų.
Jų užtenka kone trečdaliui šalies poreikių patenkinti.
Jeigu dar prasidės ir gavyba iš skalūnų klodų, bus galima nustoti griežti dantį ant „Gazprom“ dėl pernelyg didelių kainų.
Tokių gręžimo bokštų, koks stovi Tepčo miežių lauke, visoje šalyje yra 63. Iš viso jų ketinama pastatyti mažiausiai 345.
Per artimiausius dvejus metus Lenkijoje rengiamasi pradėti masinę skalūnų dujų gavybą. Tiesa, ar taip iš tiesų bus, dar niekas pasakyti negali.
„Mes pirmiausia norime sužinoti, kiek tų dujų yra, o tada jau pradėsime jas išgauti“, – sakė Lenkijos geologijos instituto atstovė Anita Starzycka.
Po visą Lenkiją išbarstyti gręžiniai teikia vilties, kad importinių dujų bus galima visiškai atsisakyti.
Ypač įkvepia amerikiečių patirtis: iš vieno gręžinio JAV per minutę išgaunama 220 kubinių metrų skalūnų dujų. Tiesa, lenkai tikisi pasiekti bent 8 kubinių metrų per minutę ribą.
Nori atleisti nuo mokesčių
Skalūnų dujų šelfas Lenkijoje driekiasi per visą šalį – nuo pajūrio iki pietrytinės pusės. Garsiausios JAV, Lenkijos, kitų šalių energetikos bendrovės investavo milijonus zlotų į jų paieškas.
Juk vieno gręžinio kaina siekia 10–15 milijonų JAV dolerių. Net 31 verslo grupė tikisi būti tarp pirmųjų, kurie pradės tikrą gavybą.
Pirmieji kubiniai metrai skalūnų dujų žemės paviršiuje pasirodė praėjusių metų rugpjūtį, tačiau tai buvo vien bandymai. Bet sykiu tai ir ženklas, kad tokie planai iš miražo gali pavirsti tikrove.
Todėl Lenkijos valdžia skubiai parengė įstatymų pataisą, pagal kurią ketinama atleisti gavybos kompanijas nuo skalūnų dujų išgavimo mokesčio iki 2019 m.
Lietuvoje toks mokestis siekia 15 procentų, tačiau taip pat yra ketinimų jį mažinti.
Lenkai artimiausiu metu ketina lengvinti ir licencijų išdavimą. Šalis plačiai atvėrė vartus skalūnų dujų ieškotojams dar 2007 metais, tad iki šiol išduotos 78 licencijos.
Atsakymai – po dvejų metų
„2016 metais jau sužinosime, ar čia yra dujų“, – kalbėjo iš dalies valstybinio kapitalo valdomos Lenkijos energetikos kompanijos „PGNiG“ atstovas Jakubas Siewka, vedžiodamas po gręžinio teritoriją.
Viduryje laukų aptvertame plote per kelis mėnesius iškilo gręžimo bokštas, o paskui atgabenti vamzdžiai, kurie gelmėje sujungiami ir nyra į trijų kilometrų gylį.
Šiame regione yra dar 12 tokių gręžinių. „PGNiG“ žemę nuomoja iš urėdijų, žemės ūkio bendrovių. Nors nuomos kainos neišduoda, anot dujų ieškotojų, savininkai patenkinti.
Nuo gręžimo bokšto sklinda toks garsas, kad gali susišnekėti kad ir pašnibždomis. 40 gręžėjų dviem pamainomis čia pluša visą parą. Žvalgyba čia bus baigta jau po dviejų savaičių.
Tokie pat bokštai stūkso JAV. Galbūt juos išvysime ir Lietuvoje, jeigu tik kas nors ryšis mūsų šalyje ieškoti skalūnų dujų.
Tiesa, jiems mažiau teks vargti negu Lenkijoje, kurioje reikia raustis 3,5 kilometro. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno, mūsų šalyje skalūnų ištekliai glūdi 1,5–2 kilometrų gylyje.
Jei paaiškės, kad plote dujų nėra arba jas išgauti pernelyg brangu, teritorija bus sutvarkyta ir laukas vėl bus apsėtas javais. Tokių plotų Lenkijoje jau yra ne vienas.
Keturi jau pasitraukė
Nors iš Lenkijos jau pasitraukė keturios žvalgyba užsiėmusios tarptautinės bendrovės, tai nesumažino lenkų ryžto.
„Mes to nelaikome pralaimėjimu. Kai kurios bendrovės licencijas pirko tik norėdamos pasididinti savo vertę, kai kuriems nepavyko su gręžiniais – ieškota ten, kur mažai perspektyvų rasti“, – sakė Geologijos instituto atstovė A.Starzycka.
Vietos geologai ir Lenkijos valdžia ramūs – liko tie, kurie tikrai turi rimtų ketinimų palenktyniauti ieškodami skalūnų dujų.
Kol kas rimčiausiai nusiteikusios kompanijos, kurių dalį valdo valstybė. Taip šalies valdžia nori parodyti, kad jai svarbi skalūnų dujų gavybos ateitis.
Protestų irgi neišvengė
Tiesa, Lenkijos geologijos tarnybos vadovai pripažino, kad žmonės kartais irgi nerimauja dėl chemikalų poveikio gruntiniams vandenims.
Nors gręžinių aikštelės sutvirtinamos, išklotos nepralaidžia medžiaga, specialistai yra numatę ir juodžiausią scenarijų – kas būtų, jei cheminės medžiagos išsilietų.
Lenkijos Mikolajaus Koperniko universiteto Sociologijos instituto atstovas Piotras Stankiewiczius sakė, kad paprastai daugiausia protestuoja vietos gyventojai, tačiau tai nėra visuotinis reiškinys.
Panašiai kaip ir Žygaičiuose, protestuotojai naudojasi internete paskelbtu filmu „Gasland“, juos remia tarptautinės organizacijos, kurios priešinasi skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai.
Antai Žuravliuvo kaimo gyventojai jau metus neleidžia, kad jų žemėse vyktų paieška.
„Tie, kurie prieštarauja žvalgybai, prisipažįsta, kad kažko bijo. Dažniausiai juos skatina 3–5 aktyvistai.
Tačiau protestuotojai nėra kvaili, kiekvienas turi teisę tai daryti“, – ramino sociologas.
Užtat Krokovo, esančio maždaug 50 kilometrų nuo Gdansko, meras Henrikas Doeryngas tvirtino, kad bent jau šio rajono gyventojai neprotestuoja. Galbūt taip yra todėl, kad netoli jūros esančioje vietovėje, kurią labai mėgsta poilsiautojai, gamtinės dujos išgaunamos jau 30 metų.
Miestelį daugiausia maitina būtent turistai, tačiau aplink Krokovą sparčiai kyla gręžimo bokštai – čia jau yra trys gręžiniai. Negana to, jei Lenkija statys naują atominę elektrinę, ji taip pat iškils šioje vietoje.
Meras, kaip ir daugelis Lenkijos savivaldos lyderių, remia skalūnų dujų paiešką, o jos priešininkus žaliuosius vadina demagogais. Anot jo, nepasitenkinimo bangas labiausiai kelia vilas ir sodybas turintys žmonės.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, kokios naudos gauna miestelis iš skalūnų dujų ieškotojų, H.Doeryngas išvardijo: nekilnojamojo turto mokestis ir didžiulės sumos keliams remontuoti, kurias skiria čia koją galėjusi įkelti energetikos kompanija.
Lietuvoje pokyčių sulauksime rudenį
Jonas Satkūnas
Lietuvos geologijos tarnybos vadovas
„Lietuvoje taip pat gali būti ieškoma skalūnų dujų. Tačiau iki tol dar reikia daug ką nuveikti: pavyzdžiui, susitarti dėl mokesčių, priimti kai kuriuos įstatymus.
Lietuvoje siūloma taikyti 15 procentų mokestį išgaunamoms dujoms, tačiau lenkai žada jo visai atsisakyti. Galima tik spėlioti, kaip pasielgs mūsų Seimas. Reikia pataisyti ir Žemės gelmių įstatymą.
Neatmesčiau, kad į Lietuvą gali ateiti tos bendrovės, kurios jau sėkmingai darbuojasi Lenkijoje. Joms juk netoli atgabenti visą techniką. Tad viliuosi, kad iš kaimyninės šalies bendrovės kada nors persikels ir į Lietuvą.
Tik reikia paskelbti konkursą. Jo sąlygos iš esmės jau parengtos, jos bus tikrai liberalesnės nei „Chevron“ atveju. Tad pats konkursas galėtų vykti greičiausiai šį rudenį.
„Chevron“ pasitraukus iš Lietuvos įsivyravęs štilis trunka iki šiol – kol kas niekas nesidomėjo žvalgybos sąlygomis. Visai kas kita buvo prieš konkursą, kurį buvo laimėję amerikiečiai: tada domėjosi daugybė kompanijų, atvažiuodavo jų atstovai į Lietuvą, imdavo mėginius.“
