„Dabar mes nevykdome jokių gręžimo darbų Rytų Ukrainoje. Saugumo situacija tokia, kad mes negalime laikytis darbų grafiko skalūnų dujų paieškose. Priežastys nepriklauso nuo mūsų”, – skelbiama kompanijos pranešime.
„Shell” įvykius Rytų Ukrainoje, dėl kurių tenka stabdyti paieškos darbus, vadina „force majeure” („nenugalima jėga”).
2013 metų sausio 24 dieną Ukrainos vyriausybė pasirašė sutartį su „Shell” ir dar keliomis vietinėmis kompanijomis dėl skalūnų dujų paieškų ir gavybos Juzovsko telkinyje, Rytų Ukrainoje. Minimali investicijų suma buvo 200 milijonų JAV dolerių. Kitais metais turėtų prasidėtų paieškos darbai, o pramoninė dujų gavyba – jau 2017 metais. Tačiau jau šiandien aišku, kad darbai vėluos.
Viena iš paieškos aikštelių yra netoli Donecko, kuriame vyksta įnirtingi mūšiai tarp separatistų ir Ukrainos kariuomenės.
Ukrainoje skalūnų dujų telkinių žvalgybą atlieka ne tik „Shell“, bet ir JAV bendrovės „Chevron“, „ExxonMobil“ ir Austrijos OMV. Lietuvą pernai palikusi „Chevron” tęsia darbus Vakarų Ukrainoje, netoli Charkovo miesto, kur, kaip manoma, gali slypėti skalūnų dujų telkiniai.
Ukraina pernai lapkritį pasirašė sutartį su bendrove „Chevron“ dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos šioje šalyje už 10 mlrd. JAV dolerių (25,6 mlrd. litų).
Pirmiausia bus tiriamas Ukrainos vakaruose esantis Oleskos telkinys, o tiriamuosius darbus pabaigus, bus pradėta skalūnų dujų gavyba. „Chevron“ į projektą iš pradžių ketina investuoti apie 350 mln. JAV dolerių.
Anksčiau skelbta, kad Ukrainoje skalūnų dujų tiek, kad užtektų patenkinti visos šalies poreikį.
Parengė Marius Jokūbaitis
