Kai kurie analitikai ir rinkos prievaizdai įspėjo, kad dėl to išsipūs pelnas, o tarifai kils. Patys energetikai tai neigė.
Jautriai į tokius nuogąstavimus sureagavęs energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad elektros kainos dėl naujos tvarkos per dešimtmetį gali padidėti nebent 1 procentu.
Ministras išsyk parodė, kad jam svarbesnė šviesi energetikos įmonių ateitis nei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) įspėjimai dėl galbūt augsiančių tarifų.
Konflikto nemato
„Tai tik klaidingos interpretacijos“, – nuogąstavimus, kad nauja tvarka leis branginti elektrą, įvertino R.Masiulis, į pagalbą pasitelkęs valstybinių energetikos įmonių vadovus.
Buvusi VKEKK vadovė Diana Korsakaitė anksčiau kritikavo Vyriausybės priimtą nutarimą.
Ji teigė nemačiusi jokių tyrimų ar analizės, kodėl būtina didinti energetikos įmonių vertę. Todėl ji prieštaravo naujajai tvarkai.
Tačiau visiškai priešingos nuomonės besilaikantis R.Masiulis tikino nematantis jokių konfliktų su rinkos reguliuotojais.
„Nieko panašaus nėra. Stengsimės, kad tarifas būtų kiek įmanoma mažesnis“, – kalbėjo ministras.
Energetikai anksčiau yra apskaičiavę, kiek didės valstybinių įmonių vertė per dešimtmetį. Mat pelno skaičiavimas priklauso ir nuo turto įvertinimo.
Tačiau energetikai nelinkę dalytis paslaptimi, kiek per dešimtmetį gali padidėti bendrovių pajamos.
Pajamos turėtų išaugti
Bendrovės LESTO vadovas Aidas Ignatavičius pripažino, jog dėl naujos tvarkos „kai kurios kainos dedamosios didės“. Bet kiek dėl to išaugs pajamos, jis neatskleidė.
Beje, po bendrovės vadovo pareiškimo LESTO akcijų kaina biržoje žaibiškai šoktelėjo.
Energetikams reikia lėšų tinklams išlaikyti, naujiems projektams, infrastruktūrai. Todėl turto perskaičiavimas jiems, pavyzdžiui, leistų daugiau skolintis iš bankų.
Bet galutinei elektros kainai, anot jų pačių, tai nepadarys jokio poveikio.
Energetikos ministras pripažino, kad nauja tvarka skirta būtent tam, kad būtų gauta lėšų investicijoms.
Žino, kaip mažinti kainą
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas irgi tvirtino, jog nauja perskaičiavimo tvarka galutinei elektros kainai turės nebent minimalią įtaką.
Bet ji leis energetikams daugiau investuoti į tinklus.
Energetikos įmonių vadovai leido suprasti, kad jei kainą ir būtų spaudžiama didinti, yra priemonių ją suvaldyti.
Pavyzdžiui, sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko tvirtinimu, elektros kainą mažins jungtys su Švedija ir Lenkija.
Taip pat ketinama nuosekliai mažinti visuomenės interesus atitinkančių paslaugų, kurios veikia galutinę kainą.
Už viską sumokės vartotojai?
Vytautas Plunksnis
Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas
„Energetikos įmonių pelnas yra reguliuojamas ir jį iš esmės nulemia reguliuojamo turto vertė. Todėl kad ir ką kalbėtų energetikai, didėjant turtui, nuo kurio skaičiuojamas pelnas, atitinkamai gerės ir rezultatas, o už tai sumokės visi vartotojai.
2015–2020 metais skaičiuojant tarifus vidutinė svertinė kapitalo kaina yra 6,79 proc. Todėl jeigu „Litgrid“ reguliuojamas turtas išaugs daugiau nei milijardu litų, įmonės pelnas padidės apie 70 mln. litų, o LESTO atveju turto vertės augimas 2,3 mlrd. litų lems pelno padidėjimą apie 155 mln. litų.
„Litgrid“ atveju nauja turto vertė bus pasiekta per 5 metus, o LESTO – per 10 metų, todėl iš pradžių įtaka vartotojams nebus itin didelė (apie 30 mln. litų per metus).
Akivaizdu, kad dabartinė energetikos įmonių vadovų karta sukūrė daug vertės tiek valstybei, tiek smulkiesiems investuotojams biržoje, tačiau prieš didinant tarifus turėtų būti tariamasi su visuomene.“
