Kauno vairuotojai džiūgauja – jų mieste litras degalų kainuoja bent 6–9 euro centais pigiau negu Vilniuje.
Kainų karai antrą pagal dydį šalies miestą paprastai aplenkdavo, tačiau dabar kauniečiai už dyzelino litrą nemoka nė euro.
Sukėlė kainų krytį
Kainas Kaune sumažino tiek didieji, tiek mažieji degalinių tinklai. Taip prekybininkai reagavo į dviejų degalinių, priklausančių bendrovei „Jozita“, atidarymą.
Panašus scenarijus buvo ir Klaipėdoje, kur „Jozita“ degalus pardavinėjo pigiausiai visoje šalyje. Vairuotojų eilės ten driekiasi ir šiandien.
Konkurentų neapykantą, inspektorių įtarumą ir vairuotojų meilę pelnęs verslininkas Jonas Jokubauskis sakė, kad jį tiesiog tenkina mažesnis pelnas. Todėl „Jozitos“ savininkas nustato mažesnes degalų kainas.
„Atstovauju vargingesniems, todėl ir kainas savo klientams, kurie taip pat yra vargšai, taikau mažesnes“, – „Lietuvos rytui“ teigė verslininkas.
Mažieji – lyg rakštis
Smulkieji degalų tinklai rinkos rykliams visada buvo tarsi rakštis užpakalyje. Nors jie dažniausiai kuriasi ne tokiose patogiose vietose kaip stambieji tinklai, sugeba pasvilinti padus konkurentams.
Pavienės nedidelės degalinės dažnai įžiebia kainų karus viename ar kitame mieste. Pavyzdžiui, Marijampolėje visi prekeiviai priversti paklusti kelių nedidelių degalinių, ėmusių taikyti mažesnes kainas, diktatui.
Sparčiai pingant naftai mažųjų žaidėjų padėtis tapo dar geresnė, nes jie gali greičiau reaguoti į kainų pokyčius.
„Jie Mažeikiuose degalus perka dažniau, bet mažesniais kiekiais, todėl greitai gali sumažinti kainas. O mums tenka išparduoti likučius ir tik tada atpiginti degalus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo vieno stambaus tinklo atstovas.
Anksčiau, kai naftos kainos nešokinėjo, didieji tinklai, įsigiję daugiau degalų, galėjo taikyti didesnes nuolaidas.
Smulkieji prekeiviai negalėjo būti tokie lankstūs.
Uždarbis – protingas
Tačiau „Jozitos“ vadovui J.Jokubauskiui tokia teorija nelabai suprantama. Jis neslėpė, kad jo degalinės sukėlė kainų karą Kaune. Mat pasakiškas pelnas jam tiesiog nerūpi.
„Uždarbis turi būti protingas. Vadovaujuosi šia taisykle, todėl ir kainos mano degalinėse yra tokios, kokios yra“, – linksmai aiškino verslininkas.
Pavyzdžiui, vakar Kaune ir Klaipėdoje „Jozitos“ degalinės dyzeliną pardavinėjo po 95 euro centus už litrą.
Vidutinė „Statoil“ dyzelino kaina vakar buvo 1,05 euro, „Lukoil“ mažiausią kainą taikė Kaune – 98 centai.
„Nuostolingai tikrai nedirbu. Pernai sumokėjau daugiau nei 400 tūkstančių litų pelno mokesčio. Užsidirbu tiek, kiek man reikia, ir ne daugiau“, – dėstė „Jozitos“ direktorius.
Tiesa, šio tinklo degalinėse nėra jokių lojalumo ar nuolaidų kortelių, o vairuotojai gali atsiskaityti tiktai grynaisiais. Tai dar viena priežastis, kodėl degalai čia pigesni.
„Bankas nuo vieno atsiskaitymo kortele ima 3 centus. Daug“, – įsitikinęs verslininkas.
Iš tyrimo – šnipštas
Bet J.Jokubauskiui yra ko nerimauti – jis skundžiasi dažnais mokesčių inspektorių vizitais.
„Kai tik atsivežu degalų iš bendrovės „Orlen Lietuva“, ryte prisistato 20 inspektorių ir tikrina. Matyt, konkurentai prie to rankas prikišę“, – sakė degalų prekeivis.
Bet praėjusių metų rudenį „Jozita“ Klaipėdoje buvo patraukusi pareigūnų dėmesį, nes buvo atliekamas tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.
„Nieko neištyrė, o vėliau atsiprašė, kad sutrukdė verslui. Negalėjau tris mėnesius naudotis benzinvežiu, pinigais. Matyt, konkurentams mano degalų kainos nepatinka“, – svarstė verslininkas.
Nori reguliuoti
„Jozitos“ sukelto kainų karo kiti mažieji prekeiviai nelinkę palaikyti. Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys sakė, kad tai niekam neduoda naudos.
„Verslas turi dirbti pelningai, o mažindamas kainas negali uždirbti. Kas būtų, jei niekas neuždirbtų, visi kariautų tarpusavyje?“ – piktinosi V.Šukys.
Todėl jis tvirtino esąs už tai, kad būtų įvestos minimalios maržos. Kitaip tariant, valstybė turėtų nustatyti, koks minimalus pelnas turi būti prekiaujant degalais.
„Taip būtų išvengiama nesąžiningos konkurencijos“, – įsitikinęs sąjungos vadovas.
