Pasak „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, šilumos kaina Kaune nuo pavasario pradžios rekordiškai krinta dėl bendrovės grįžimo į šilumos gamybos sektorių su naujais biokuro katilais ir dėl didėjančios konkurencijos šiame sektoriuje.
„Kauno energijos“ įvykdytos investicijos į „Inkaro“, „Šilko“ ir Petrašiūnų elektrinės biokuro katilines sumažino palyginamąsias bendrovės šilumos gamybos sąnaudas, kurios nuo kovo 1 d. sumažėja net 21,5 proc.
Trečiadienį oficialiai pradedami eksploatuoti naujieji biokuro katilai „Inkaro“ ir Petrašiūnų elektrinės katilinėse. Be to, AB „Kauno energija“ įrengė ir naują 8 MW galios biokuro katilą su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bendrovės „Šilko“ katilinėje.
Bendra pradedamų eksploatuoti įrenginių galia sudaro 62 MW. Iš viso su naujaisiais įrenginiais bendrovė Kauno integruotame tinkle nuo šiol turės 72 MW biokuro galių. Jų visiškai pakanka nešildymo sezono šilumos poreikiams patenkinti, o šildymo sezono metu jos sudarys apie 25 proc. viso šilumos galios poreikio.
„Palyginamųjų sąnaudų sumažėjimas privertė ir nepriklausomus šilumos gamintojus sumažinti savo parduodamos šilumos kainas, – sakė „Kauno energijos“ bendrovės generalinis direktorius. – Pagal oficialius šilumos supirkimo aukciono rezultatus bei valdybos sprendimą, 4 privačios biokuro katilinės, pasiūliusios aukštas šilumos pardavimo kainas, kovo mėnesį nedirbs“.
Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, prieš keletą metų pradėti kryptingi žingsniai, skatinant konkurenciją Kauno miesto šilumos ūkyje, jau duoda vis geresnių rezultatų. Vien per praėjusius metus kiekviena kauniečių šeima dėl sumažėjusios šilumos kainos sutaupė vidutiniškai po 114 eurų (393 Lt), palyginti su 2013 metais.
