Želdinius prie elektros linijų turi prižiūrėti savininkai

Želdinių priežiūra – savininkų rūpestis

Dėl nepriežiūros kylančios avarijos, elektros sutrikimai neretai baigiasi nuostoliais.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Dėl nepriežiūros kylančios avarijos, elektros sutrikimai neretai baigiasi nuostoliais.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 9, 2015, 12:05 PM, atnaujinta Nov 23, 2017, 2:34 PM

Želdinių priežiūra – savininkų rūpestis

Pagal dabar nustatytą teisinį reguliavimą sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, medžius bei krūmus kerta ir geni želdinių savininkai, suderinę su elektros tinklus eksploatuojančiais asmenimis šių darbų atlikimo terminus.

Nepaisant to atvejai, kai dėl želdinių nepriežiūros nutrūksta elektros energijos tiekimas, įvyksta įvairios kitokios nelaimės, vis dar yra pakankamai dažni.

Tam, kad tokių atvejų visoje Lietuvoje mažėtų, siekiama glaudesnio bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis.

Energetikos viceministro Roko Baliukovo teigimu, savivaldybių seniūnai aktyviai dirba su vietos bendruomenėmis, todėl seniūnijų bendradarbiavimas būtų ženkli parama siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

„Nereti atvejai, kuomet seniūnijos pačios patikėjimo teise valdo valstybei priklausančius objektus, todėl joms, kaip ir kitiems želdinių savininkams, turėtų būti taikomi bendrieji želdinių priežiūros reikalavimai“, – sako R.Baliukovas.

Kas turi atlyginti nuostolius?

Dauguma elektros energijos tiekimo sutrikimų tinkluose įvyksta būtent dėl apsaugos zonose augančių želdinių.

Žmonės dažnai teiraujasi, kas dėl, pavyzdžiui, augančių medžių šakų nutikus trumpam elektros jungimui ir dėl to kilus avarijoms, atsakingas ir turėtų atlyginti nuostolius.

Kęstutis Vasiliauskas, elektros skirstymo bendrovės LESTO Tinklo eksploatavimo departmento vadovas, pasakoja, kad Lietuvoje teisinis precedentas panašioje situacijoje jau yra.

„Dėl augančio medžio sukeltos avarijos sudegė elektros vartotojo prietaisai. Dėl patirtos žalos atlyginimo buvo iškelta byla, vyko teismo procesas, kuriame dalyvavo ir draudimo bendrovė“, – įvykius atsimena K.Vasiliauskas.

Gyventojo patirtus nuostolius atlyginti tąkart buvo priteista avariją sukėlusių želdinių savininkei – savivaldybei. Šią savivaldybę LESTO raštu praeityje jau buvo įspėjusi, kad ši būtinai apgenėtų medžius elektros linijų apsaugos zonoje.

Geriau nei pats, nenugenės niekas

Jei elektros linijų apsaugos zonose augančių želdinių savininkai tinkamai jų neprižiūri, LESTO gali imtis ir drausminamųjų priemonių.

„Pagal galiojančius teisės aktus, LESTO turi teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą netinkamai želdinius prižiūrintiems ar visai jų neprižiūrintiems gyventojams, bet dėl konkrečios baudos skyrimo sprendimą priima Valstybinė energetikos inspekcija“, – teigia K.Vasiliauskas.

„Mes raštu informuojame želdinių savininkus dėl būtinų atlikti darbų. Klientus raginame pranešti ar atnaujinti ir kitus savo kontaktus – mobilaus telefono numerį ar el.pašto adresą – taip informacija juos pasiektų patogesniu būdu. Jei žmonės nereaguoja, patys geranoriškai inicijuojame darbus. Remiantis galiojančiais teisės aktais, nugenėtos šakos paliekamos, nes tai – žemės savininkų nuosavybė.

Žinoma, svetimas niekada nesutvarkys puoselėtų vaismedžių ar kitų želdinių taip, kaip pats savininkas. Rūpestingi šeimininkai susitvarko patys.“ , – pasakoja LESTO atstovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog apie savarankiškai planuojamus darbus elektros tinklų apsaugos zonoje reikia visuomet pranešti bendruoju LESTO telefonu 1802.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.