Pigios dujos – pavojus malkininkams: jų kaitra jau brangesnė

Vis daugiau žmonių, gyvenančių individualiuose namuose, šiuo metu svarsto, ar nepabandyti iškeisti kietojo kuro katilo į dujinį – mat šildytis malkomis jau nebėra pigiausia.

Anksčiau šildytis malkomis buvo pigiau nei dujomis, bet pastarųjų kainai nukritus gyventojai ėmė keisti katilus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anksčiau šildytis malkomis buvo pigiau nei dujomis, bet pastarųjų kainai nukritus gyventojai ėmė keisti katilus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

Nov 26, 2015, 8:24 AM, atnaujinta Oct 2, 2017, 6:27 PM

Šiais metais gamtinės dujos atpigo maždaug penktadaliu ir toliau pigs. O malkų ar kitokio kietojo kuro kainos netgi neketina čiuožti žemyn.

Todėl vis daugiau žmonių skaičiuoja šildymo sąnaudas ir svarsto, ar tik neprisijungus prie gamtinių dujų tiekimo tinklų.

Išlaidos – nebe kosminės

„Mūsų namas nėra didelis, gyvenamosios patalpos užima apie 110 kvadratinių metrų. Jis pastatytas prieš ketverius metus. Statybininkai dirbo gana stropiai, tad pastatas sandarus.

Įsivedėme dujinį šildymą ir nesigailime. Praėjusį šildymo sezoną vidutinės mėnesio sąnaudos dujoms sukosi apie 58 eurus“, – pasakojo Vilniuje individualiame name gyvenanti moteris.

Jos teigimu, 2011-aisiais už dujinio šildymo sistemos įrengimą šeima sumokėjo apie 4,35 tūkst. eurų. Iš jų apie 2 tūkst. eurų kainavo pats katilas. Pinigų prireikė dujų tiekimo vamzdžiams atvesti nuo skirstymo mazgo iki pastato ir sistemai sumontuoti.

Palyginti su dujų šildymo sistemos įrengimu prieš sunkmetį, jos kaina prieš 4 metus jau buvo sumenkusi maždaug perpus. Šiuo metu ji vis dar traukiasi.

Malkas išmainys į dujas?

Šalia sostinės būstą taip pat turinčio Emilio D. šeima apskaičiavo, kad 2007 metais, kai būsto kainų burbulas dar nebuvo sprogęs, šildymo dujomis sistemai įrengti 116 kvadratinių metrų ploto name būtų reikėję 20 tūkstančių litų (apie 5,8 tūkst. eurų).

Be to, įsivedus dujas buvo būtina sudeginti sutartyje numatytą jų kiekį.

„Todėl išsižadėjome tos idėjos, nes per mėnesį už dujas būtų tekę kloti 150–200 eurų.

Tuo metu šildyti būstą malkomis buvo perpus pigiau.

Bet dabar, atrodo, viskas apvirto aukštyn kojomis. Jau svarstome, ar nevertėtų įsivesti dujų“, – pasakojo vilnietis.

Kainos – kaip įbestos

Kubinis metras sausų parketo ar grindlenčių atliekų per metus nepabrango ir toliau kainuoja apie 35 eurus.

Bet jų pasiūla nėra didelė, o tokios smulkios malkos tinka ne visiems kietojo kuro katilams.

Stambia mediena prekiaujančios įmonės irgi nemažina malkų kainų.

Interneto svetainės malkutės.lt duomenimis, vidutinė sausų malkų kubinio metro kaina šiuo metu sukasi apie 60 eurų. Maždaug tokia ji buvo ir ankstesnį sezoną.

Beržų ar juodalksnių trinkelių kubinio metro kaina – apie 31 eurą, kaitresnės medienos (uosių ar skroblų) – 37 eurai.

Skaldytų malkų kubinis metras už trinkeles brangesnis maždaug 8 eurais.

Pasak medienos apdirbimo ir prekybos įmonės „Timbex“ vykdomojo direktoriaus Roberto Ašmono, malkinė mediena šiuo metu kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir prieš metus.

„Pigiausia medieną malkoms pirkti pačiose urėdijose. Praėjusią vasarą žmonės tikrai už jas mokėjo daug mažiau negu prieš metus. Bet dabar, prasidėjus šildymo sezonui, ir rąstų kainos pakilo.

Tačiau malkinės medienos paklausa yra sumenkusi, o pasiūla didelė. Tam įtakos turėjo gamtos sąlygos, nes jau pora metų nebuvo atšiaurių žiemų, susikaupė tokios medienos perteklius“, – sakė R.Ašmonas.

Nebe pigiausias kuras

„Savo 120 kvadratinių metrų namą šildau degindamas medienos granules. Per sezoną jų prireikia maždaug 4 tonų. Jų kaina beveik nesikeičia – už toną moku apie 150–170 eurų. Jei ir atpigo, tai kokiais 10 procentų“, – pasakojo įmonės vadovas.

Iš viso per šaltąjį sezoną granulėms jis išleidžia 680–700 eurų. „Vargu ar tai pigiausias kuras, tačiau ne viską juk lemia kaina. Yra ir kitų veiksnių – ekologija, patogumas naudoti, katilo priežiūra ir kt.“, – patirtimi dalijosi R.Ašmonas.

Anksčiau, gyvendamas bute, jis buvo įsirengęs šildymo elektra sistemą ir buvo vienas tų, kurie įsitikinę, kad tai kone pigiausias šildymo būdas.

„Mėnesio įmokos gal ir buvo didelės, tačiau investicijos į įrangą pačios mažiausios. Apskaičiavus kokių 10 metų sąnaudas ir tai, per kiek laiko grįžta investicijos į įrangą, elektra turi daugiausia privalumų“, – svarstė R.Ašmonas.

Gamtinių dujų įvedimas toliau pinga

Bendrovės „Lietuvos dujos“ teigimu, gyventojams, norintiems įsivesti gamtines dujas ir jomis šildytis namus ar kitas patalpas, prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą kitąmet sumažės beveik 20 proc. – nuo 17,65 euro iki 14,18 euro. Prisijungimo prie dujotiekių įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, mažės 4 proc. – iki 243 eurų. Tokius „Lietuvos dujų“ privačių klientų prijungimo prie dujotiekių įkainius, įsigaliosiančius nuo 2016 metų, nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Skaičiuojama, kad jei iki privataus namo reikėtų nutiesti 30 metrų dujotiekio, prijungimas prie dujų tinklų 2016 metais apytiksliai kainuotų beveik 670 eurų. Papildomai reikėtų numatyti lėšas dujų sistemai namo viduje įrengti ir investicijas į dujų katilą.

Palyginti su kainomis, galiojusiomis prieš ketverius metus, dabar prisijungimas prie dujotiekių kainuoja perpus mažiau. Todėl iki lapkričio vidurio „Lietuvos dujos“ gavo daugiau kaip 4,3 tūkst. naujų prašymų įvesti dujas. Jų gausėja jau penktą mėnesį iš eilės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.