Apie atominį marazmą rašiau ir po ketverių metų straipsnyje „Ar paneš atominį krūvį gležna gintaro šalis?“. Jame apžvelgiau Lietuvos energetikos instituto parengtą „Elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos ir Visagino AE ekonominio efektyvumo tyrimą“. Čia jau be vaizdingos ironijos, bet skaičiais ir faktais buvo įrodytas atominės energetikos ekonominis nepagrįstumas.
Nuo savęs tuomet pridėjau: „Mokslininkų išvada sako, kad tokia statyba būtų pernelyg sunkus Sizifo krūvis gležniems gintaro šalies pečiams... dešimtmečiams įstrigęs ir jokia paslaptis, kad milijardus kainuosiantis Ignalinos monstro uždarymas tai irgi patvirtina“.
Naujausioje ką tik pristatytoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, atiduotoje „visuomenės ir politikų teismui“, vėlgi moksliškai įrodoma, kad Visagino atominė elektrinė Lietuvai nebūtina, nes „su konkurencinga elektros kaina ji nesusijusi“. Žodžiu, reikia apsispręsti – ar vartoti pigią importinę elektrą ar statyti naują atominę elektrinę, kuri „kainą gerokai pakeltų“.
Atsakymas peršasi savaime, tuo labiau, kad 2012 10 14 referendume į klausimą, ar pritaria naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, „taip“ atsakė tik trečdalis referendume dalyvavusių piliečių, du trečdaliai buvo prieš.
O ką sako ekonomikos ir energetikos ekspertai? Martynas Nagevičius: „ES branduolinių elektrinių uždarymui ir radioaktyvaus atidirbusio kuro sutvarkymui reikia rasti 253 milijardus eurų. Vien Lietuvai – 5,8 milijardus eurų Ignalinos AE sutvarkymui. Kai atomines statė juk niekas negalvojo apie ateinančios kartos problemas. O mes ir esame ta „ateinanti karta“. Ruoškim pinigines, kolegos... ir paminėkim tuos XX amžiaus branduolinės energetikos entuziastus jiems tinkamais apibūdinimais…“
Raimondas Kuodis: „Visagino atominės elektrinės verslo planas yra sufabrikuotas, padarytas ant kriminalo ribos, normaliose valstybėse turėtų būti už tai sankcijos. Yra rizika, kad, technologijoms pingant, elektros gamyba bus decentralizuota, žmonės pradės gamintis elektrą patys ir komercinės elektros paklausa kris. Tas veiksnys tą 60 metų prognozę daro juokingą“.
O ką sako mūsų valdžios vyrai ir moterys? Deja, priešingai nei ekspertai. Juk vis dar galioja 2012 06 28 priimtas „Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas“, kurio 3 str. užfiksuota kvailiausia mūsų valdžios nuostata: „Lietuvos Respublikos Seimas pritaria naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai“. Negi mūsų Seimo nariai negirdėjo, ką jiems sako Lietuvos energetikos mokslininkai, ką rodo pasaulio praktika?
Dar stipresnis nei įstatymas yra 2014 03 29 Lietuvos parlamentinių partijų bendras pareiškimas: „kiek įmanoma sparčiau įgyvendinti... Visagino atominės elektrinės projektą“. Negi tos partijos irgi nei klauso, nei skaito šios srities žinių? To negana, jos įsipareigojo ginti šį projektą nuo „interesų grupių ar trečiųjų šalių pastangų juos diskredituoti“. Tuomet jau gali užkliūti ir projektą neva diskredituojantys energetikos mokslininkai, o gal net ir šių eilučių autorius.
O ką sako prezidentė? 2012-ųjų pavasarį ji aiškino, kad dėl atominės energetikos „turi apsispręsti žmonės“. Bet juk referendume žmonės ir apsisprendė! „Žmonėms reikia paaiškinti, įrodyti, o ne primesti nuomonę apie pasirinkimus energetikoje“. Visiškai teisingai, bet prezidentės aiškinimas, kad „atominė energetika yra daug saugesnė [už kitas energijos rūšis], o svarbiausia, kad artimiausius kelis dešimtmečius išliks, kaip pigiausia energetika“, nieko nepaaiškina, o tik tvirtina. Pasaulis mano kitaip.
O premjeras Algirdas Butkevičius, iš pradžių aiškinęs, kad „Lietuva turi politinę valią statyti atominę elektrinę“, vėliau kalbėjo aptakiau, o į tiesų klausimą: ar reikia atominės, atsakė, kad tai įdomus klausimas...
O kas vyksta dabar? Deja, niekas nepasikeitė ir ekonomisto Raimundo Kuodžio žodžiais, „Visagino cirkas“ vis dar tęsiasi ir, anot jo, tęsis, matyt, dar 20, o gal ir 50 metų. Kad taip iš tikrųjų yra, kaip įrodymą pateiksiu energetikos viceministro Roko Baliukovo paaiškinimus, kas ten darosi su tuo Visaginu ką tik įvykusiuose Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose (2016 05 19).
Anot viceministro, kiek gali [Lietuvai] pagelbėti Visagino branduolinė elektrinė, esą vis dar atviras klausimas. Koks čia atviras, jei argumentų išmesti į istorijos šiukšlyną tą Visagino BE projektą yra daugiau negu reikia. Nepaisant to, taip vadinami parengiamieji Visagino darbai rūksta kaip iš pypkės.
Štai viceministro išvardytieji: atrinktas strateginis investuotojas Hitachi, gauti pasiūlymai dėl finansavimo, suformuota teisinė aplinka projekto vykdymui, atlikta poveikio aplinkai vertinimas, gauta TATENA (tarptautinė atominė agentūra) nuomonė dėl poveikio aplinkai, VATESI (lietuviškoji atominė inspekcija) sprendimas dėl aikštelės tinkamumo.
Šiems darbams ištratinti įspūdingi pinigai, o jau tikras pinigų lietus, ne vienas šimtas milijonų nutekėjo užsienio konsultantams už jų neva patarimus statyti ar nestatyti. Tai tiesiog pasakiškos sumos, apie kurias jau ne vienerius metus sklando legendos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų veiksmų Visagino bendrovei vykdant viešuosius pirkimus, nes atsakymų, kam yra išleisti tie šimtai milijonų, nėra.
Nuo milijonų eikime prie milijardų. Viceministro žodžiais, „priėmus atitinkamus sprendimus, galėtų prasidėti kitas etapas: elektrinės projektavimas ir statyba“. Pamirštama pridėti dar vieną svarbų etapą: nuostolingą eksploataciją (elektros kainos brangumą kompensuojant iš valstybės biudžeto) ir jau visiškai astronominę uždarymo kainą, kurią įvardyti mažai kas drįsta, nes uždarymas truks dešimtmečius ir šimtmečius.
Kada prasidės statyba, viceministras tiksliau neprognozavo, nes kliuvinys, pasirodo yra Latvijos ir Estijos pozicija: prieš priimant sprendimą turi būti įvertinta LitPollink ir NordBalt įtaka regione, t.y., VBE galimybės konkuruoti integruotoje elektros rinkoje.
Tas tyrimas, matyt, truks ne vienerius metus, o gal dešimtmečius, tiek laiko liesime pinigus Visagino kontorai išlaikyti ir konsultantams apmokėti. Beje, vis dar tęsiamas bendradarbiavimas su strateginiu investuotoju „Hitachi“, nors viceministro pripažinimu, jis yra „prislopęs“.
Kas toliau? Panaudotas branduolinis kuras bus sudėtas į laikinas saugyklas, o po 2038 m. turės būti visiškai palaidotas. Kaip, kur ir kada vyks tos laidotuvės, yra vėlgi atviras klausimas. Ar ne per daug tų atvirų? Amerikos lietuvis Kęstutis Eidukonis posėdyje priminė, kad pasaulyje jau žinomos visai naujos elektros gamybos, be stambių elektrinių technologijos. Į tai atsakyta, kad jos Lietuvoje nesvarstomos.
Viceministro R.Baliukovo nuomone, neseniai pristatyta naujausia energetikos strategija Lietuvai yra labai svarbi, nes nuo jos įvertinimo priklausys ir Visagino likimas. Visuomenė turi teisę ir net pareigą tame vertinime dalyvauti. Tai ne tik Visagino, bet ir mūsų visų likimas.
