Gimusi iš gamtos
Energiją galima išgauti iš pačių keisčiausių dalykų, pavyzdžiui, ungurių. Būtent taip prieš penkmetį padarė japonai, panaudoję elektrinio ungurio energiją dviejų metrų aukščio Kalėdų eglutei apšviesti. Žinoma, norint patenkinti šiuolaikinės žmonijos energijos poreikį, ungurių tikrai nepakaktų.
Mažėjant iškastinio kuro ištekliams ir vis daugiau kalbant apie jo neigiamą įtaką klimato kaitai, pasaulio valstybės vis dažniau renkasi „žaliąją“ jo alternatyvą – atsinaujinančius energijos išteklius. O jų yra pačių įvairiausių: tiek sausumoje, tiek vandenyje naudojama vėjo energija, hidroelektrines „įkraunantis“ upių vanduo, vandenį kaitinanti ar elektrą gaminanti saulės energija, taip pat biokuras, biodegalai ir net geoterminė energija, esanti žemės gelmėse, kurią ypač sėkmingai išnaudoja islandai.
Pavyzdžių, kaip panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, galima rasti tikrai daug kur. Tarkim, kaimyninėje Lenkijoje įrengtas saulės energija įkraunamas dviračių takas. Sintetinė medžiaga, iš kurios jis pagamintas, per dieną sukaupia tiek saulės energijos, kad sutemus jos pakanka takui šviesti iki 10-ies valandų. O, pavyzdžiui, Melburne, Australijoje, pernai buvo pristatytas pirmasis vien saulės energija varomas automobilis „The Immortus“. Saulę pasitelkti planuoja ir JAV Misūrio valstijos Transporto departamentas – legendiniame greitkelyje „Route 66“ ketinama įdiegti „Saulės kelią“, kuris bus dengtas saulės kolektoriais.
Atsiperkanti ateities strategija
„Klimato kaitos ekspertai pabrėžia, kad dabartinė karta yra pirmoji, supratusi atmosferos taršos grėsmes, ir paskutinė, kuri dar gali sustabdyti arba pristabdyti klimato kaitos procesą, ir privalo kuo skubiau imtis adekvačių veiksmų, – sako KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius. – Žmonijai nenaudojant atsinaujinančių energijos išteklių, mokslininkai prognozuoja pesimistines pasekmes: oro temperatūrai pakilus 3–4 laipsniais gresia žemės ūkio katastrofa, pakilus dar daugiau – 95 proc. visų gyvūnijos rūšių žūtis.“
Anot jo, jau kuris laikas pasaulio energetikos sektoriuje vyksta didelės permainos ir vis daugiau valstybių renkasi gamtai draugiškesnius energijos šaltinius. „Kinija šiemet uždarė tūkstantį anglies kasyklų ir vietoj jų stato neregėto masto atsinaujinančių energijos išteklių elektrines. Dėl to ji šiuo metu generuoja apie 10 proc. elektros energijos iš saulės, vėjo ir hidroelektrinių. O, pavyzdžiui, Danijoje jau dabar beveik pusė suvartojamos energijos pagaminama iš vėjo elektrinių ir iki 2020 m. šį procentą tikimasi viršyti“, – teigia jis.
Paklaustas, ką verslas galėtų laimėti įdarbinęs saulę ir vėją, S. Gudžius sako, kad, pirmiausia, prisidėtų prie aplinkosaugos ir, žinoma, sumažintų kaštus.
„Daugiau elektros gaminant vėjo ir saulės elektrinėse galima ne tik sumažinti atmosferos taršą, bet ir Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro – naftos, dujų, anglies – importo. Dabar pasaulyje perspektyviausios vėjo ir saulės elektrinės gamina žymiai pigesnę elektros energiją, kurios kaina tolygiai mažėja, tad verslininkams šioje srityje atsiveria geros perspektyvos sėkmingai adaptuoti atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas savo versle ir sutaupyti. Žinoma, kalbant apie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimą, svarbus tampa ir elektros sistemos lankstumas, išmanių valdymo technologijų vystymas bei efektyvios generacijos plėtra“, – tikina jis.
Daugiau galimybių Lietuvoje
Lietuvoje atsinaujinančios energijos pritaikymo atvejų taip pat netrūksta – ji naudojama perėjoms apšviesti, vaizdo stebėjimo kameroms ar šviečiantiems kelio ženklams „įkrauti“, o daugelis gatvėse esančių automobilių stovėjimo bilietų automatų yra maitinami tik iš saulės elementų pagaminta ir sukaupta elektros energija.
Sėkmingai atsinaujinančius energijos išteklius išnaudoja ir verslas. Pavyzdžiui, UAB „Saulės vėjo aruodai“ yra sukūrę saulės energijos naudojimu paremtą orą pašildantį vėdinimo įrenginį SVAP, o prieš kelis metus Lietuvos metų gaminio titulą pelnė projektas „Santariškių namai“ už pastatuose įrengtus saulės kolektorius, kurie gyventojams sumažina šilumos ir karšto vandens išlaidas.
Šiuo metu Lietuvos įmonės turi galimybę sumažinti energijos vartojimo intensyvumą didindamos atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Tam skirta Europos Sąjungos priemonė „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kurios tikslas – mažinti energijos vartojimo intensyvumą, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Pagal šią priemonę finansuojamas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas, taip pat naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas ir diegimas pramonės įmonėse.
Kvietimą pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galite rasti https://lvpa.lt/lt. Čia taip pat galite daugiau sužinoti apie atsinaujinančius energijos išteklius bei kitas aplinkosaugos priemones.
