Antradienį R.Masiulis pristatė pagrindines Lietuvos energetikos strategijos kryptis. Kalbėdamas apie ateities planus, jis sakė pritariantis idėjai skatinti geresnį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos valstybių.
„Palaikyčiau šią įdėją, reiktų link to eiti. Jeigu pažiūrėtume, kas vyksta Europos Sąjungoje, tai ji yra nustačiusi energetinės sąjungos politiką.
Kiekvienos šalies stiprybių išnaudojimą ir galiausiai dabar kalbama apie galios aukcionus – ne tik vienoje šalyje gali būti skelbiami galios aukcionai, kad būtų kažkokia gamyba, bet galios aukcionai gali būti skelbiami ir per sieną.
Pavyzdžiui, jeigu lenkai svarsto statyti Ostrolenkos elektrinę, galbūt mes galėtume jau dalyvauti galios aukcionuose, šiek tiek sumokėti pinigų, bet turėti garantuotą galią ten“, – sakė R.Masiulis Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui duotame interviu, kuris parengtas bendradarbiaujant su BNS.
Anot jo, šiuo metu valstybės nepriima bendrų sprendimų, nes turi skirtingus interesus. Kaip pavyzdį R.Masiulis pateikė Visagino atominės elektrinės projektą – anot jo, iš pradžių Estiją pritarė jam, tačiau vėliau nusprendė, kad tai gali kenkti jų skalūnų pramonei.
R.Masiulio nuomone, pagrindinius sprendimus dėl investicijų į elektros gamybą Lietuva turės priimti apie 2020 metus, mat tuomet dėl aplinkosaugos reikalavimų nebeveiks trečioji Vilniaus termofikacijos elektrinė. Tad jis tikisi, kad valstybės, stebėdamos viena kitos veiklą, susiderins planus.
Energetikos strategijos kryptyse nurodoma, kad iki 2019 metų Baltijos valstybės turėtų sukurti bendrą dujų rinką. Tarp bendrų tarpvalstybinių projektų įvardijama antra „NordBalt“ jungtis su Švedija bei antroji Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“.
