Lengvasis reaktyvinis lėktuvas „Beechjet 400A“, kurio vertė – apie 7 mln. JAV dolerių, su per visą fiuzeliažą besitęsiančia mėlyna juosta, 2014 m. rudenį Maskvoje vykusioje aviacijos parodoje neatrodė lyg autsaideris. Jį visai neseniai nežinomam savininkui iš Rusijos buvo atnaujinusi amerikiečių kompanija „Nextant Aerospace“.
Šviesios rusvos spalvos besisukantys krėslai prie didelių iliuminatorių, platūs stalai ir sofa salone: viskas tam, kad aštuonių keleivių skrydis didžiausiu įmanomu 833 km per valandą greičiu būtų patogus.
Šis kompaktiškas, bet patogus lėktuvas registruotas Estijoje ir priklauso estų kompanijai „FortAero“.
Savo tinklapyje „FortAero“ pripažįsta, kad dėl savo klientų, tarp kurių ir tarptautinių kompanijų, ir valstybinių įmonių vadovai bei jų partneriai ir šeimos nariai, daro viską. Ir paaiškina, kaip patogu bei naudinga lėktuvus registruoti Estijoje: nedideli mokesčiai, liberali politinė aplinka...
Pastaroji turi savų niuansų. Viename Estijos registrų prieinami duomenys apie verslo lėktuvų radijo stotelėms išduotas licencijas. Ten minimi ir lėktuvų savininkai.
„Novaja gazeta“ išsiaiškino, kad licencija minėtam „Beechjet 400A“, kurio borto numeris ES-NXT, galioja nuo 2014 m. ir buvo pratęsta iki 2017 m. pradžios. Visą šį laiką lėktuvas priklausė ofšorinei kompanijai „Firmon Overseas Holdings“, registruotai Mergelių salose.
Ta pati kompanija minėta ataskaitoje apie „Bank Rossija“ savininkus, tarp kurių – Rusijos prezidento pažįstamas Jurijus Kovalčiukas.
Pagal banko dokumentus, „Firmon Overseas“ valdė Ivanas Mironovas. Jis – netikras „Gazprom“ valdybos nario Kirilo Selezniovo brolis.
„Novaja gazeta“ pasidomėjo, iš kur „Gazprom“ vieno vadovų brolio įmonė gavo tiek pinigų, kad įsigytų 7 mln. JAV dolerių vertės lėktuvą? Ir kokius turtus tuomet valdo kiti dujų milžinės vadovybės giminės ir partneriai?
Istorija apie dujų tiekimą
„Novaja gazeta“ 2014 m. pranešė apie I.Mironovą, kai jis su pažįstama Tatjana Svitova iš dukterinės „Gazprom Mežregiongaz“, kuriai vadovauja K.Selezniovas, gavo 11,7 proc. „Bank Rossija“ akcijų.
Tuo metu „Gazprom“ aiškino, kad pardavė neprofilinius aktyvus.
I.Mironovas dirbo įmonės „Expoforum-International“ direktoriaus pavaduotoju. Šiai įmonei priklauso parodų kompleksas „Lenexpo“. Kai 2014 m. „Vedomosti“ I.Mironovo paklausė apie jo stambų verslą, išgirdo atsakymą, kad jis toli nuo viso to.
I.Mironovo pažįstama T.Svitova – „Bank Rossija“ viceprezidentės Jelenos Svitovos duktė.
„Novaja Gazeta“ išsiaiškino, kad neseniems I.Mirovonos ir T.Svitovos įmonių partneriams priklauso dalis turto „Gazprom“ sistemos dujų skirstymo organizacijose. Jos transportuoja dujas nuo magistralinio dujotiekio iki galutinio vartotojo bei projektuoja dujų tiekimo tinklą regionuose.
Per „Firmon Overseas Holdings“ I.Mironovas kontroliavo ofšorinę kompaniją „CIS Strategic Industries Investment Fund“ Kaimanų salose. Šitas taip pat minima „Bank Rossija“ ataskaitoje.
Ofšorinei kompanijai Kaimanų salose priklausė Kipro „Exlaribo“, o šiai – eilė kompanijų, atvedančių iki „Epos-Kapital“. Natalija Svitova, T.Svitovos sesuo, valdo įmones, kurios taip pat nuveda iki „Epos-Kapital“ bei dar dviejų: „Profkapinvest“ bei „Biznesprofinvest“. Pastaroji turėjo sutarčių su „Gazprom“ dujų skirstymo įmonėmis už 47 mln. rublių, o iki 2014-ųjų – dalį viename „Gazprom“ rangovų, įmonėje VAG, kuri per penkerius metus sudarė sutarčių už 4 mlrd. rublių.
Ne vien I.Mironovas ir N.Svitova valdė „Epos-Kapital“, „Profkapinvest“ bei „Biznesprofinvest“. Bendraturčiai čia buvo ir penkios susijusios kompanijos: Maskvos „MIR Group“, „Finansų analitinis centras“, „City Trade“, „Investicinis partneris“ ir atvira akcinė bendrovė VD TEK. Šiam penketukui priklauso turtas daugiau nei 28-iose dujų skirstymo organizacijose. Per pastaruosius porą metų jų pajamos kartu paėmus viršijo 40 mlrd. rublių.
„Gazprom“ koncerne už šią sferą atsakingas Kirilas Selezniovas. Jis vadovauja „Gazprom“ dukterinei kompanijai „Gazprom mežregiongaz“. Jos veikla – dujų realizacija visoje Rusijoje.
K.Selezniovas – senas kolega ir geras „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio pažįstamas.
Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje K.Selezniovas dirbo Sankt Peterburgo „MIR Group“, kuriai vadovavo tas pats asmuo, kuris ir dabar užima taip pat vadinamos maskvietiškos kompanijos vadovo kėdę.
Pastaroji ir „Gazprom“ – senos partnerės. „Gazprom gazoraspredelenije“ ataskaitose nurodoma, kad 2009-2010 m. šį grupė kartu su „Finansų analitiniu centru“ jai suteikė 850 mln. rublių paskolą. Vėliau „MIR Group“ iš „Gazprom gazoraspredelenije“ gavo 1,05 mlrd. rublių paskolą ir dar 253,3 mln. rublių iš „Gazprom mežregiongaz Nižnij Novgorod“. Kokia to ekonominė nauda, „Gazprom“ nepaaiškino.
Istorija apie patriotus
Anksčiau minėtų kompanijų penketukas tarpusavyje susijęs. Susijęs jis ir su 2007 m. atsiradusia Maskvos „MIR Group“.
Jos šaknys – Sankt Peterburge, kur nuo 1994 m. veikė taip pat vadinta, tačiau šiandien jau likviduota įmonė. Su maskvietiškaja ją siejo tas pats generalinis direktorius ir valdančiosios kompanijos bendrasavininkis: atviroji akcinė bendrovė VD TEK. Beje, šiandien „MIR Group“ ir VD TEK veikia tame pačiame biure.
„MIR Group“ liūto dalis priklauso Sergejui Rudovui iš VD TEK.
„Gazprom“ įmonių valdytojai turi ir kitų įdomių ryšių. Tarkime, vienintelis „City Trade“ savininkas ir generalinis direktorius Aleksejus Pučkinas ne tik kontroliuoja įvairių paskirčių kompleksą „Ust Luga“, kuris siejamas su buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino partneriais ir pažįstamais.
V.Pučkinas vadovauja ir žemės sklypais prekiaujančioms įmonėms. Viena tokių – „Agro Style“, kurios pusė priklauso „Rota“ grupei. „Rota“ grupė priklauso buvusiam Valstybės Dūmos deputatui Dmitrijui Sablinui.
D.Sablinas – pirmasis organizacijos „Bojevoje bratstvo“, kurią sudaro įvairių karinių konfliktų Rusijos veteranai, pirmininko pavaduotojas. Taip pat šis asmuo vadovauja 2015 m. įkurtam judėjimui „Antimaidan“, kurio tikslas, kaip skelbiama, pasipriešinti „penktajai kolonai“ ir „spalvotosioms revoliucijoms“ Rusijoje.
Istorija su nekilnojamuoju turtu
„Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Andrejus Kruglovas ėmė valdyti įmonę, kuri verčiasi nekilnojamuoju turtu (NT) Maskvoje, ir kuri susijusi su finansine-pramonine Aleksejaus Panfilovo korporacija „Garant Invest“.
2017-ųjų pradžioje A.Kruglovas įsigijo 20 proc. įmonės „AP Trust“, o vasarą – pusę firmos „Proletarskij B“. Abi jos susijusios su „Garant Invest“, kuris Maskvoje valdo kelis prekybos ir verslo centrus. A.Panfilovas su tėvu Jurijumi taip pat yra „AP Trust“ bendrasavininkiai.
Iki kol A.Kruglovas įsigijo penktadalį „AP Trust“ akcijų, kompanija turėjo savo dalį „Garant Invest“ įmonėse.
Kipre registruota „Vetturex“, kartu su A.Kruglovu valdanti „AP Trust“ ir turinti 25,9 proc. įmonės akcijų, taip pat turi dalį NT užsiimančioje „Garant Invest“ struktūroje.
A.Panfilovo biografijoje teigiama, kad visuomeniniais pagrindais jis buvo Maskvos mero pavaduotojo Piotro Biriukovo patarėjas. P.Biriukovui patikėti gyvenamųjų būstų ir komunaliniai reikalai. Tarp A.Kruglovo ir P.Biriukovo yra ir kitoks ryšys: Biriukovų šeima – minoritariniai korporacijos „Garant Invest“ akcininkai.
P.Biriukovo duktė Irina ir sutuoktinė Jekaterina valdo įmonę, kuri patenka tarp Maskvos gatves rekonstruojančių rangovų. Be to, kiekvienai jų priklausė po 15 proc. įmonės „Strojbiznesholding“, valdžiusiai vieną „Gazprom“ dirbusių rangovų. Per trejus metus jis iš „Gazprom“ struktūrų gavo 1,75 mlrd. rublių.
Istorija apie stomatologiją
Nuo 2017 m. balandžio „Gazprom teploenergo“ vadovauja Arturas Trinoga. Jis – Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo sekretoriato vadovo Michailo Trinogos sūnus.
A.Trinogai priklauso 25 proc. „Šiuolaikinės stomatologijos centro“.
Kita dalis – taip pat 25 proc. – stomatologijos centro akcijų priklauso Denisui Fedorovui. Jis – „Gazprom energoholding“ vadovas. Į kompaniją dar reiktų įrašyti verslininką Andrejų Junakovą. Jis 2010 m. kontroliavo penkias kompanijas, kurios teikė paslaugas dujų skirstymu užsiimančioms „Gazprom“ įmonėms.
Per penkerius metus iš sutarčių su „Gazprom“ įmonėmis D.Fedorovo įmonės uždirbo 210 mln. rublių.
2011 m. pabaigoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu nustatyta, kokie ryšiai sieja energijos įmonių vadovybę su komercinėmis organizacijomis.
V.Putinas teigė, kad įstatymai čia nepažeisti, tačiau paragino atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie valstybei priklausančio energijos komplekso vadovai ir jų giminės susiję su kompanijomis, kurios savo veiklą plėtoja toje pačioje srityje ir gauna pajamas iš tų energijos įmonių, kurioms vadovauja jų giminės.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei penkeri metai, tačiau apie interesų konfliktą aukščiausiame lygyje nebeužsiminta.
„Gazprom“ artimi žmonės tikina, kad nuo magistralinio dujotiekio iki galutinio vartojo dujas transportuojančios „Gazprom“ įmonės daugeliu atveju – ne pats pelningiausias verslas. Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad privatūs investuotojai į šią sritį nesiveržia. O štai kai kurios „Gazprom“ įmonės, kurių savininkais tapo kompanijos, susijusios su, tarkime „MIR Group“, išsikapstė iš nuostolių.
„Čia gali būti interesų konflikto apraiškų, – spėja „Transparency International“ Rusijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Ilja Šumanovas. – Dujų tiekimas – atskiras verslas, kuris gali būti ir nuostolingas, ir pelningas. „Gazprom“ vadovai ir taip gauna dideles kompensacijas ir atlyginimus už tai, kad įeina į daugybės dujų milžinės dukterinių įmonių direktorių tarybas. Jei dar ir jų giminės įsipina, į tai reikia atkreipti dėmesį“.
Seni „Gazprom“ pažįstami. Palikimas
Su buvusiu „Gazprom“ vadovu Remu Viachirevu dirbę vadovai ir jų artimieji tiesiogiai valdė su „Gazprom“ susijusias įmones.
Buvusiam dujų realizavimo kompanijos „Mežregiongaz“ (šiandien tai – „Gazprom mežregiongaz“) generaliniam direktoriui Valentinui Nikišinui ir jo šeimos nariams priklausė įmonė „Kvorum N“. Jai priklausė pusė įmonės „Centrinė investicinė šiluminės energijos kompanija“ (CIŠEK). Ši savo ruožtu buvo dalininkė mažiausiai 16-oje „Mežregiongaz“ įmonių skirtinguose Rusijos miestuose.
Kai V.Nikišinas 2005 m. žuvo automobilio avarijoje, CIŠEK perėjo Marinai Bezrukovai, kuri kompanijoje „Mežregiongaz“ buvo V.Nikišino pavaduotoja. CIŠEK veiką nutraukė tik 2017 m. kovą.
CIŠEK turėjo dalį ir „Gazenergoprombank“, kuris iš pradžių priklausė „Gazprom“ struktūroms, o 2010 m. susijungė J.Kovalčiuko „Bank Rossija“.
R.Viachirevo duktė Tatjana Dedikova ir buvusio Rusijos premjero Viktoro Černomyrdino sūnus Vitalijus buvo įmonės „Promek M“ savininkai. „Promek M“ turėjo kompanijos „Resurs MRG“ akcijų, o pastaroji įregistruota „Gazprom“ biuro Maskvoje adresu.
„Resurs MRG“ priklausė akcijos mažiausiai 37-iose „Mežregiongaz“ įmonėse visoje Rusijoje.
„Resurs MRG“ turėjo ir įmonės „Agrochimteks“ akcijų, kurios dalis priklausė Nikolajui Isakovui, „Gazprom mežregiongaz“ direktoriaus pavaduotojui.
Įmonės „Vetra-techinvest“ dalis taip pat priklausė „Resurs MRG“. „Vetra-techinvest“ savininkai buvo „Gazprom mežregiongaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Veremenkos šeimos nariai.
Estiški sparnai
Įdomi estiškosios „FortAero“, lėktuvo „Beechjet 400A“ operatorės, istorija.
2013 m. nacionalinė oro vežėja „Estonian Air“ pardavė dukterinę „Estonian Air Regional“ įmonę menkai žinomai „FortAero“. Pastaroji įregistruota 2012 metais.
Sandoris nustebino estų rinką, nes niekas nežinojo, kas už viso to stovi.
Estijos žiniasklaida paskelbė, kad „FortAero“ savininkai – trys asmenys: Aronas Rajchšteinas, Vadimas Opryško ir Lialia Michailova. Pirmasis yra dirbęs Maskvoje, žiniasklaidos srityje. Estijoje jo vardas sietas su dviem dešimtimis kompanijų.
Dar viena įdomi detalė. Įmonė „Terramart Development“, kurią, „Bank Rossija“ ataskaitos duomenimis, kontroliavo I.Mironovas, Estijoje turėjo filialą. Jo vadovė buvo Natalija Astašova, valdanti dvi įmones, kurių viena – „Aviasole Business Aviation“. Tai – verslinės aviacijos lėktuvų operatorė. „Novaja gazeta“ žurnalistams „Aviasole Business Aviation“ patvirtino, kad žino apie „Beechjet 400A“, kuris yra „FortAero“ žinioje.
