Dalis miesto gyventojų svarstė, kad rąstai galbūt tiktų skulptoriams, o jų kūriniais net būtų galima papuošti viešąsias Kauno erdves.
Kiti siūlė supjautus ir sukapotus medžius atiduoti vargingai gyvenantiems žmonėms, kurie krosnį kūrena malkomis ir neišgali pakankamai jų nusipirkti.
Kauno gatvėse išpjauti medžiai išties buvo panaudoti šilumos gamybai – jie atsidūrė savivaldybės valdomai bendrovei „Kauno energija“ priklausančioje Petrašiūnų biokuro katilinėje.
Gamino šilumą gyventojams
Daugiausia medžių Kaune buvo iškirsta liepos–rugsėjo mėnesiais. Jų susidarė išties nemažai – 7,5 tūkst. kubinių metrų. Tai sudarė 9 proc. per šiuos tris mėnesius ir 1 proc. per visus metus „Kauno energijos“ nupirkto biokuro.
Skaičiavimai atskleidė, kad liepos–rugsėjo mėnesiais iš miesto gatvėse žaliavusių medžių „Kauno energija“ pagamino 3,8 proc. tuo metu patiektos šilumos.
„Daugybę metų tvarka nesikeičia – šakos ir iškirsti medžiai perduodami „Kauno energijai“, – aiškino Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Pasak jos, jokių kitų pasiūlymų, kaip panaudoti miesto gatvėse iškirstus medžius, savivaldybės darbuotojai negavo.
Po Naujųjų metų surinktos Kalėdų eglutės taip pat dažniausiai patenka į katilus ir panaudojamos šilumai gaminti.
Biokuro įsigyja biržoje
„Kauno energijos“ atstovo ryšiams su visuomene Ūdrio Staselkos skaičiavimais, miesto gatvėse iškirsti medžiai vis dėlto sudaro labai menką įmonei reikalingo biokuro dalį. Štai pernai jo iš viso buvo nupirkta daugiau kaip 200 tūkst. tonų.
„Visas kuras perkamas biokuro biržoje „Baltpool“, – aiškino Ū.Staselka.
Pasak jo, kaina priklauso nuo biokuro rūšies. „Kauno energija“ perka aukštesnės kokybės biokurą.
„Kuro rūšies pasirinkimą daugiausia lemia įmonės naudojami įrenginiai. Naudojant prastesnės kokybės kurą jie greičiau susidėvi, didėja gedimų tikimybė“, – aiškino Ū.Staselka.
„Kauno energija“ perka ir šiek tiek medžio granulių, kuriomis kūrenami kelių mokyklų katilai.
Medžius reikėtų tyrinėti
„Jeigu pats kirsčiau medį, surasčiau dirbiniams tinkamų dalių“, – kalbėjo žinomas skulptorius Raimondas Uždravis. Jis tvirtino puikiai suprantantis, kad pjauti medžių į gatves siunčiamos brigados ir jų darbuotojai neturi galimybių tyrinėti kiekvieną medį ar tartis su skulptoriais. R.Uždravio nuomone, dar prieš kertant medžius reikėtų nustatyti, kurie medžiai tiktų drožėjams, tuomet atsargiai juos nupjauti ir atskirai sukrauti.
„Puikiai suprantu, kad šiais visuotinio skubėjimo laikais niekas darbo taip neorganizuoja“, – įsitikinęs R.Uždravis.
Pasak skulptoriaus, sumanus meistras gali panaudoti daugelį kamieno dalių. Net jo dalį išpuvusiu viduriu puikiai galima pritaikyti inkilui.
Lauko skulptūroms dauguma skulptorių renkasi atsparumu ir ilgaamžiškumu garsėjančią ąžuolo medieną, o liepos labiau tinka dirbiniams, kuriuos ketinama laikyti patalpų viduje.