Didžiausia šiemet valandos kaina
Vasarį elektros energija pastebimai pabrango visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose, tarp jų – ir Baltijos šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros energijos kaina ūgtelėjo 16 proc. – atitinkamai iki 43,49 EUR/MWh ir 43,48 EUR/MWh. Estijoje užfiksuotas 17 proc. siekęs kainos augimas iki 43,36 EUR/MWh. Mėnesio pabaigoje regione buvo pasiekta ir aukščiausia šiemet valandos kaina – 249,97 EUR/MWh. Palyginimui: žemiausia kaina tesiekė 25,56 EUR/MWh.
Elektros energijos kainos vasarį augo ir Skandinavijos šalyse. Čia vidutinei kainai šoktelėjus net 22 proc. iki 39,04 EUR/MWh, kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių susitraukė iki 4,32-4,45 EUR/MWh.
„Vasario pradžioje, po dvi savaites trukusių apribojimų, vėl visu tempu ėmė veikti „NordBalt“ jungtis. Šis veiksnys kartu su tolygia oro temperatūra skatino elektros energijos kainų mažėjimą. Tačiau antroje mėnesio pusėje, kuomet smarkiai atšalo orai, elektros energijos suvartojimas ir jos kainos ėmė augti. Kainas aukštyn stūmė ir palyginti žemos elektros energijos gamybos apimtys „Nord Pool“ biržos regione esančiose vėjo jėgainėse ir už įprastą mažesnis kritulių kiekis“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Kitur Europoje elektros energijos kainos taip pat pastebimai augo. Prancūzijoje elektra pabrango 39 proc. iki 50,31 EUR/MWh, Nyderlanduose – 23 proc. iki 48,30 EUR/MWh, Šveicarijoje – 21 proc. iki 54,20 EUR/MWh.
Trumpesnis mėnuo – mažesnis suvartojimas
Vasarį, trumpiausią metų mėnesį, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumenko daugiau nei 6 proc. iki 2,5 TWh. Lietuvoje šis rodiklis traukėsi 8 proc. iki 1031 GWh, Latvijoje – 7 proc. iki 645 GWh, o Estijoje – 4 proc. iki 802 GWh.
Gamybos apimtys regione kartu sudėjus sumenko 16 proc. iki 1,9 TWh. Gamybos, kaip ir suvartojimo, apimčių sumažėjimas užfiksuotas ir kiekvienoje šalyje atskirai. Lietuvoje gamyba sumažėjo 30 proc. iki 251 GWh, Latvijoje – 18 proc. iki 716 GWh, o Estijoje – 8 proc. iki 918 GWh.
„Vasarį smarkiai atvėsę orai pakeitė sausį stebėtą gamybos santykį pagrindinėse Latvijos elektros energijos gamybos stotyse – Rygos termofikacinėje elektrinėje ir Dauguvos hidroelektrinėse. Dauguvoje dėl sparčiai susidariusio ledo sumažėjus vandens lygiui, gamyba hidroelektrinėse sumenko per pusę, bet šį pokytį kompensavo efektyvi termofikacinės elektrinės veikla“, – sako M. Giga.
Vasarį gamybos ir suvartojimo balansas išliko teigiamas Latvijoje ir Estijoje, kur pagaminta atitinkamai 11 proc. ir 14 proc. daugiau elektros energijos nei suvartota. Tuo metu Lietuvoje pagaminta vos 24 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
