101,5 euro. Tiek vidutiniškai už šilumos energiją, išeikvotą speiguotą vasarį šildant 60 kv. metrų butą, turi sumokėti anykštėnai. Perpus mažesnės sąskaitos už šilumą pasiekė Jonavos, Utenos bei Lazdijų gyventojus.
Vidutinės išlaidos 60 kv. metrų būstui šildyti atitinkamai buvo 50,3, 52 bei 54,3 euro.
Šilumos energija vasarį, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvos miestuose svyravo tarp -4,6 ir -7,4 laipsnių, brangi buvo ir Biržuose. Šiame mieste minėto dydžio butui sušildyti reikėjo tiek jos sąnaudų, kad vidutinė sąskaita už šilumą pakilo iki 97 eurų.
Brangi šiluma ir Trakuose – vidutinė kaina už 60 kv. m butą vasarį siekė 90,4 euro.
Apie 87 eurus. Tiek šiluma, vertinant išlaidas minėtam plotui, vidutiniškai kainavo Marijampolėje, 85,6 euro – Telšiuose, 80,89 euro – Šakiuose.
Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, Jonavoje kv. metrui tenkančios šilumos vidutinė kaina buvo 0,84 euro, Utenoje – 0,87 euro, Lazdijuose – 0,9 euro.
Brangiausiame mieste – Anykščiuose, už 1 kv. metrui tenkančią šilumą paskaičiuota 1,69 euro.
O kiek gi speigas patuštino vilniečių, kauniečių ir kitų didžiųjų miestų gyventojų pinigines?
Vilniuje vidutinė 1 kv. m šildymo kaina vasarį buvo 1,04 euro, o už 60 kv. m būstą šilumai prireikė 62,5 euro.
Kaune vidutinė šildymo kaina, tenkanti 1 kv. metrui, siekė 1,23 euro, išlaidos minėto dydžio būstui – 73,56 euro.
Panevėžyje atitinkamai šie dydžiai buvo 1,02 euro ir 61,28 euro, Klaipėdoje – 1,06 ir 63,95 euro, Šiauliuose – 0,95 ir 56,6 euro.
Ko gero, visi šie skaičiai mažai terūpi žmonėms, kurie gyvena atnaujintuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, Utenoje, Taikos gatvėje esančiuose daugiabučiuose vidutinės išlaidos šilumai praėjusį mėnesį 60 kv. metrų bute buvo 22,2 euro.
