Lietuvoje laukiama saulės elektrinių proveržio

Atsinaujinantys energetikos ištekliai 2017 m. pasiekė didžiausią augimą iš visų pasaulyje šiuo metu naudojamų energijos šaltinių, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) paskelbta statistika.

 Projektui Gruzijoje įgyvendinti įmonė pasirinko šešis visuomeninius objektus, ant kurių sumontuotos saulės elektrinės, skirtos elektrai gaminti.<br> A.Valantinavičiaus nuotr. 
 Projektui Gruzijoje įgyvendinti įmonė pasirinko šešis visuomeninius objektus, ant kurių sumontuotos saulės elektrinės, skirtos elektrai gaminti.<br> A.Valantinavičiaus nuotr. 
Įmonės „Saulės grąža“ sumontuota fotovoltinė elektrinė.
Įmonės „Saulės grąža“ sumontuota fotovoltinė elektrinė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 17, 2018, 1:21 PM

Nors labiausiai augo vėjo energijos naudojimas, Lietuvoje tikimasi didelio saulės elektrinių proveržio – 2017 m. pabaigoje šalyje veikė 2792 saulės elektrinės. Ateityje numatomas šių elektrinių skaičiaus augimas, kurį jau šiandien skatina palankios paramos sąlygos.

„Saulės elektrinė – atsiperkanti investicija, leidžianti sumažinti vartotojo išlaidas. Svarbu pabrėžti, kad saulės energija užtikrina energetinę nepriklausomybę – vartotojas tampa nepriklausomas nuo bet kada galinčių išaugti elektros kainų.

Šiuo metu saulės energija domisi ir vis daugiau verslo įmonių, kurioms ji patraukli dėl galimybės sumažinti veiklos sąnaudas, investicijų atsipirkimo laiko ir galimybės prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo Lietuvoje bei pasaulyje“, – teigia saulės energetikos įmonės „Saulės grąža“ pardavimų vadovas Adas Ridikas.

Palankios paramos sąlygos

Nepaisant sparčiai augančio saulės energetikos populiarumo, pasigirsta nuomonių, kad įsirengti saulės elektrinę – labai brangu. Iš tiesų apsirūpinti saulės gaminama elektros energija įmanoma neišleidžiant dešimčių tūkstančių eurų, o norint įvertinti, kokia suma bus reikalinga, galima atlikti paprastus skaičiavimus.

„Žmonės saulės elektrinėmis dažniausiai domisi dėl galimybės elektra aprūpinti savo namų ūkį, tačiau neretai mano, kad ją įrengti labai brangu, todėl šios galimybės rimtai nesvarsto.

Gyventojams dažniausiai pakanka 5 kW galios saulės elektrinės, kurios kaina yra apie 5500 Eur, o ši investicija grįžta maždaug per 9–12 metų.

Kiekvienas gali apytiksliai paskaičiuoti, kokios galios elektrinė jam reikalinga: tereikia mėnesio elektros sąskaitą padalinti iš 10 ir gausite reikalingos saulės elektrinės apytikslį dydį kW. Taip pat saulės elektrinėms iki 5kW taikoma supaprastinta įrengimo tvarka, o projekto įgyvendinimas nuo sutarties pasirašymo iki saulės elektrinės gamybos pradžios užtrunka apie mėnesį“, – pasakoja A. Ridikas.

Finansinę naštą palengvina ir Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis saulės elektrinių įrengimui teikiama parama, kuria gali pasinaudoti gyventojai.

Pasak A. Ridiko, fiziniai asmenys gali atgauti iki 25 % į elektrinės įrengimą investuotos sumos. Svarbu pabrėžti, kad parama suteikiama net praėjus 3 metams nuo elektrinės pastatymo, todėl jei finansavimo nepavyko gauti pirmą kartą, galima bandyti kitąmet.

Plačios galimybės

Nusprendus įsirengti saulės elektrinę, svarbu aiškiai apibrėžti poreikius ir lūkesčius. Galima įdiegti saulės modulius – į bendrą sistemą sujungtas ir įrėmintas saulės baterijas, generuojančias elektros energiją, gautą iš saulės šviesos. Moduliai gali būti pavieniai arba sujungti į galingesnę fotovoltinę sistemą, kuri įrengiama ant namo stogo, žemės ar kitų paviršių. Tačiau galima saulės energiją „įdarbinti“ ir vandeniui šildyti, įrengiant inovatyvią Lietuvoje gaminamą fotovoltinę vandens šildymo sistemą „Nectar Sun“.

„Pastaruoju metu saulės energija naudojama vis plačiau, o pačios sistemos tampa paprastesnės ir draugiškesnės vartotojui. Puikus to pavyzdys – vandens šildymas naudojant „Nectar Sun“ valdiklį. Tai alternatyvus, taupus ir patikimas vandens šildymo būdas, o sistema itin paprasta – ją sudaro saulės baterijos, „Nectar Sun“ valdiklis ir namų ūkyje esantis elektrinis vandens šildytuvas. Prietaisas prie šildytuvo jungiamas tiesiogiai, nekeičiant jau esamos elektros instaliacijos, o jo valdiklis veikia su visais namų ūkyje naudojamais šildytuvais“, – pasakoja A. Ridikas.

Lietuva perduoda savo patirtį

Mūsų šalyje saulės energetikos įstatyminė bazė susiformavusi ir tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys naudojasi saulės energijos teikiamais pranašumais, todėl sėkminga patirtis skatina įmones išnaudoti galimybes pasidalinti ja su kitomis šalimis.

Aplinkos ministerija vysto dvišalio bendradarbiavimo projektus, o prie vieno jų prisidėjo ir „Saulės grąža“, sukauptą patirtį perdavusi Gruzijai. Šioje šalyje yra puikios klimato sąlygos ir įstatymai saulės energijai plėtoti, tačiau vis dar trūksta platesnio visuomenės švietimo, iniciatyvumo ir pavyzdžių, kaip tinkamai įgyvendinti projektus.

„Saulės grąža“ pardavimų vadovas pasakoja, kad įmonė dirba su inovatyviais produktais, naudoja Lietuvoje ir ne tik pagamintus aukštos kokybės modulius, kurie užtikrina sklandų naudojimą visą gyvavimo laikotarpį. Nuo 2012 m. veiklą plėtojanti bendrovė sėkmingai įgyvendino daugybę projektų įvairiuose segmentuose.

Įrengtų saulės elektrinių generuojama galia siekia 2,5 MWp, o per 25 metus jos turėtų pagaminti daugiau kaip 50 tūkst. MWh, tai leidžia sumažinti aplinkos taršą 26,5 tūkst t. Šiuo metu „Saulės grąža“ elektra aprūpina 750 namų ūkių, vidutiniškai sunaudojančių 3000 kWh.

Projektui Gruzijoje įgyvendinti įmonė pasirinko šešis visuomeninius objektus, ant kurių sumontuotos saulės elektrinės, skirtos elektrai gaminti, o viename įrengtas ir unikalusis „Nectar Sun“.

Projekto bendra vertė siekia beveik 300 tūkst. eurų, iš kurių daugiau nei pusė finansuota Aplinkos ministerijos klimato kaitos specialiosios programos lėšomis.

„Tikimasi, kad toks gerosios patirties perdavimas Gruzijai leis užtikrintai žengti saulės elektrinių plėtojimo link. Taip pat dalyvavimas projekte yra puiki galimybė atverti kelius į kitų šalių rinkas, paskatinti intensyvesnį socialinį ir ekonominį bendradarbiavimą, lietuviškos produkcijos eksportą“, – apibendrino A. Ridikas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.