„Kai žmogus neatsakingai pasielgia su savo prisijungimo prie banko duomenimis ir kažkas juos gauna, tai žmogus praranda ne tik savo pinigus, paprastai dar papildomai paimamos 4-5 paskolos jo vardu. Tada jis turi aiškintis, kodėl taip buvo“, - sakė S. Kropas trečiadienį konferencijoje Seime.
„Aš negirdėjau, kad iš banko būtų paimta greitoji paskola vartotojui nežinant. Tai atsakingo skolinimo nuostatai griežtai draudžia“, - tvirtino jis.
Šiuo metu vien greituosius kreditus išduodančioms įmonėms negalioja vadinamosios atsakingo skolinimo taisyklės, sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Tačiau svarstoma, kad šie imtų laikytis tokių taisyklių.
Konferencijoje buvo svarstoma įpareigoti visas skolinančias įmones bent pirmąją sutartį su klientais sudaryti „akis į akį“, o ne internetu ar telefonu.
Taip pat svarstomos galimybės „užsikoduoti“ nuo skolinimo: leisti asmeniui nurodyti, kad jo vardu jokios skolos negali būti imamos. Tokiu būdu žmogus žinotų, kad sukčiai nesiskolins jo vardu.
S. Kropas griežtai nesutiko su siūlymu kreditus išduoti tik kreditoriui dalyvaujant asmeniškai. Mat, pasak jo, bankininkystė jau keliasi į virtualią erdvę, to nereikėtų stabdyti.
Jam netiko ir siūlymai „užsikoduoti“, mat tokiu atveju nebūtų galima naudotis bankų siūlomomis kredito kortelėmis.
„Gal ir aš noriu užsikoduoti, kad pametus dokumentus iš mano sąskaitos nebūtų paimta greitųjų paskolų. Bet tada negaliu paimti kredito kortelės, kad galėčiau apmokėti savo verslo korteles, kitus pirkinius. Negaliu būti asmuo, kuriam neskolina.
Sprendimas turi būti kitas – skolintojai turi skirti daugiau dėmesio ir skolinti atsakingai. Neturi būti lengva pasiimti paskolas kito žmogaus vardu“, - tvirtino S. Kropas.
