Antradienį prezidentūroje įvykęs R. Dargio vizitas pas prezidentę buvo pirmas šalies vadovės oficialus susitikimas su verslo atstovu per trejus kadencijos metus.
Kai nekilnojamojo turto projektų bendrovės „Eika“ savininkas ir vadovas laimėjo LPK prezidento rinkimus, buvo nustebusių: kodėl pasirinktas investicijas į statybas vykdantis verslininkas?
Gerokai mažiau LPK narių palaikymo sulaukęs V. Matijošaitis vadovauja „Vičiūnų“ koncernui, kuris gamina šaldytus maisto produktus.
Prašė išvengti staigių pakeitimų
Po susitikimo su prezidente R. Dargis žurnalistams dėstė, esą verslininkai gali paveikti politikus, kad šie nekenktų finansiniam stabilumui. „Kalbėjome, kad pramonininkai galėtų prisidėti šiandien naujoms politinėms jėgoms, kaip gražiai prezidentė išsireiškė, išsiūbuoti valstybės laivelį. Čia pramonininkai tikrai galėtų padaryti daug“, - sakė jis.
Paklaustas, kaip verslas gali to pasiekti, jis paaiškino: „Manau, kad verslo sąsajos su politikais - nieko naujo nepasakysiu – yra“. Ir svarstė, kad verslui svarbu, kad valstybės politikoje nebūtų staigių pakeitimų, ypač susidūrus su 2013-ųjų sunkumais.
Didžiausios verslo organizacijos vadovas svarstė, kad valstybės ateitis rūpi tik jai priklausančioms verslo grupėms. „Manau, kad verslo įmonės, kurios asocijuotos ir priklauso LPK, šiandieną labiausiai serga už valstybę. Be abejo, yra verslo grupių, kurios nėra asocijuotos ir daugiau joms rūpi jų pačių įmonių reikalai. Manau, ta sveikoji verslo dalis, kuri suinteresuota ilgalaikiais valstybės tikslais, turėtų būti geriau girdima, aiškiau deklaruoti tuos tikslus ir būti aktyvesnė“, - sakė R. Dargis.
Pagrindinis akcentas - ne krizė, o žmogus joje
„Man atrodo, kad bus antroji krizės banga. Ji nebus tokia, kaip pirmoji, bet jau jaučiasi, kad visoje Europoje mažėja pardavimai, - lrytas.lt sakė V. Matijošaitis. - Maisto sektoriuje smukimo gal ir nėra, bet brangesnes prekės jau keičia pigesni produktai. Tik tokiu būdu gali išlaikyti pardavimus. Bet tai rodo, kad žmonės daugiau taupo“.
V. Matijošaitis su portalu lrytas.lt pasidalino savo idėjomis, kurias mielai išdėstytų ir šalies prezidentei.
„Galima būtų didelį sąrašą siūlymų pateikti, bet pagrindinis dalykas - pasiekti, kad žmonės neišvažiuotų. Kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, ne tik didžiuosiuose miestuose, kad būtų žiūrima ir į pakraščius. Kad būtų skatinanti mokesčių politika, kad nedidėtų“, - pasakojo V. Matijošaitis.
„Jei šiandieną pavaikščiosite po miestą, pamatysite, kad vieninteliai jauni veidai – tai moksleiviai ir studentai. O vyresnių jau mažėja. Kai buvo pasaulio jaunimo suvažiavimas, mano pirma mintis buvo – reikia nuvežti juos visus į Kauno Laisvės alėją ar Gedimino prospektą Vilniuje ir palikti juos visus Lietuvoje“, - sakė V. Matijošaitis.
Jis svarstė, kad artėjanti krizė reiškia, jog valstybei reikės daugiau taupyti.
„Nuo nepriklausomybės paskelbimo reikėjo tvarkyti ekonomika. Ji turi būti tvarkoma taip, kad valstybės biudžetas būtų subalansuotas, nedidėtų skolos. Jeigu nesugebi daugiau užsidirbti, tai turi mažinti sąnaudas. Tai per krizę ir buvo daroma.
Be abejo, visi verslai nuo pat pirmos krizės bangos iki šių dienų galvoja, kaip optimizuoti veiklą, kaip tą patį produktą pagaminti su mažesnėmis išlaidomis. Tik gaila, kad energetika brangsta, sunku konkuruoti. Jei Švedijoje, Norvegijoje elektra už kelis centus gauni elektrą, tai mes mokame beprotiškai daug“, - svarstė verslininkas.
