„Kitais metais mes planuojame, jog viešųjų finansų deficitas turi neviršyti 2 proc. (BVP - BNS). Noriu priminti, kad Mastrichto kriterijus yra 3 proc. Lygiai taip pat valstybės skola išliks mažesnė negu 40 proc., Mastrichto kriterijus yra 60 proc.
Aš tikėčiausi, kad kitais metais Mastrichto infliacijos, kurią labiausiai lemia pasaulinės naftos kainos ir tai, kaip atrodo, reikalai toje pačioje Europoje, Lietuvai nebus didesnė problema“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius, kurio Vyriausybės įgaliojimai baigsis po Seimo rinkimų šių metų spalį.
Jis konkrečiau neprognozavo, kada Lietuva gali tapti euro zonos nare.
„Tada, kai mes būsime pasiruošę ir kai bus pati euro zona pasiruošusi. Šiuo atžvilgiu, ne vieną kartą esu kartojęs, kad mums pats svarbiausias dalykas yra pasiekti, kad gyventume pagal Mastrichto kriterijus, nes tai yra kriterijai, kurie ir tarptautinėse rinkose labai ryškiai parodo, kad mūsų ekonomika ir finansai yra sveiki.
O euro įvedimas lieka mūsų strateginiu tikslu, tam reikia pasiekti Mastrichto kriterijų, bet taip pat mes norėtume, kad mums turint galimybę jungtis prie euro zonos ir euro zonoje situacija būtų aiškesnė, stabilesnė ir kad problemos euro zonoje būtų stabilizuotos“, - tvirtino premjeras.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro nuo 2007 metų, o Estijai nuo 2011-ųjų įsijungus į euro zoną, Lietuva tikėjosi, kad tai paspartins ir jos atėjimą į bendros ES valiutos zoną.
Dauguma Lietuvos komercinių bankų analitikų šiemet prognozavo, kad Lietuva sugebės įvykti Mastrichto kriterijus, tačiau abejojo dėl euro įsivedimo datos, nes dėl to nėra priimta politinio sprendimo, be to, neramina problemos euro zonoje.
