Nors pinigų pasaulyje kaip niekad daug, masinės infliacijos virusu ekonomika kol kas neserga, rašo "Lietuvos rytas" pagal portalo welt.de informaciją.
Tačiau vartojimo kainos kyla. JAV federalinis rezervų bankas paskelbė toliau supirkinėsiantis skolos vertybinius popierius, nors šioje šalyje infliacijos lygis jau siekia 1,7 proc.
Kur kas prasčiau jaučiasi Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi. Infliacija euro zonos šalyse rugpjūtį šoktelėjo iki 2,6 procento.
Europos centrinis bankas buvo užsibrėžęs, kad kainos per metus kils ne daugiau kaip 2 proc.
Tačiau šio tikslo neįmanoma pasiekti nuo pat 2010 metų pabaigos.
Lyderė – Vengrija
Nepaisant daugelį šalių apėmusios recesijos, kol kas nė vienas ekonomistas nemano, kad infliacija per artimiausius porą metų gali tapti nebevaldoma. Tačiau už lengvabūdišką dabartinę finansų politiką gali tekti skaudžiai sumokėti ateityje.
Apie tai, kad pasaulį gali ištikti milžiniškas pinigų nuvertėjimas – vadinamoji hiperinfliacija, savo studijoje prabilo du Baltimorės (JAV) Johno Hopkinso universiteto tyrėjai.
Hiperinfliacija vadinamas toks reiškinys, kai kainų lygis per mėnesį pakyla daugiau nei 50 proc. Pasak tyrėjų iš Baltimorės, pasaulyje jau buvo bent 56 tokie atvejai.
Šio sąrašo lyderė – Vengrija. Hiperinfliacija šią šalį buvo paralyžiavusi nuo 1945 metų rugpjūčio iki 1946 metų liepos.
Kainų šuoliai buvo įspūdingi – 207 procentai. Tačiau ne per metus, mėnesį ar savaitę, bet per dieną.
Ekonomistai nustatė, kad anuomet kainos padvigubėdavo mažiau nei kas 15 valandų.
Pinigai vietoj malkų
Net ir dabartinę ES galiūnę Vokietiją 1922–1923 metais kankino viena didžiausių infliacijų per visą pasaulio istoriją. Tuomet per mėnesį kainos šoktelėjo net 29 500 procentų. Daugiau nei metus vienos dienos infliacijos vidurkis siekė 20,9 procento.
Pinigai prarasdavo savo vertę greičiau, nei juos būdavo įmanoma išleisti. Dėl to pasitaikydavo atvejų, kai žmonės vos išspausdintus popierinius pinigus sudegindavo krosnyje, užuot už juos nusipirkę malkų.
Studijoje minimi ir naujausi įvykiai. Nuo 2007 metų kovo iki 2008 lapkričio vidurio Zimbabvę purtė hiperinfliacija: per dieną kainos pakildavo net 98 procentais, o dvigubai išaugdavo per 25 valandas. Tokie skaičiai šiai Afrikos valstybei užtikrino antrąją vietą didžiausią infliaciją patyrusių pasaulio šalių sąraše.
Kas vyko Šiaurės Korėjoje?
Beje, JAV mokslininkai mano, kad iš tiesų hiperinfliacijos atvejų buvo ne 56, bet 57. Anot studijos autorių Steve’o Hanke’o ir Nicholo Kruso, panaši neganda 2010 metais buvo ištikusi Šiaurės Korėją, tačiau tyrėjams pristigo įrodymų iš šios nuo pasaulio atsiskyrusios valstybės.
Ekonomistai, atsižvelgdami į kainų pokyčius juodojoje rinkoje ir turimus duomenis apie pagrindinio produkto – ryžių – brangimą, spėja, kad tuomet Šiaurės Korėjoje mėnesio infliacijos lygis galėjo siekti 496 procentus.
Didžiausi kainų šuoliai pasaulyje
Vengrija (1945 m. rugpjūtis–1946 m. liepa). Kainos padvigubėdavo kas 15 valandų, dienos infliacija siekė 207 proc.
Zimbabvė (2007 m. kovas– 2008 m. lapkritis). Didžiausia užfiksuota dienos infliacija – 98 proc., kainos dvigubai pakildavo daugiau nei per parą.
Jugoslavija (1992 m. rugpjūtis–1994 m. sausis). Per dieną kainos rekordiškai išaugdavo 64,6 proc., joms padidėti 100 procentų nereikėdavo nė dviejų parų.
Serbų Respublika (dab. Bosnijos ir Hercegovinos dalis; 1992 m. rugpjūtis–1994 m. sausis). Per dieną pinigai nuvertėdavo net 64,3 proc.
Vokietija (1922 m. rugpjūtis–1923 m. gruodis). Kainos padvigubėdavo mažiau nei kas keturias paras, dienos infliacija siekdavo 20,9 proc.
Graikija (1941 m. gegužė– 1945 m. gruodis). Per dieną pinigai nuvertėdavo 17,9 proc., kainos dvigubai išaugdavo per daugiau nei 4 dienas.
