Vis dėlto, lygindami verslo sąlygas sudaromas kredito unijoms Lietuvoje ir kitose Europos šalyse ne visi buvo tokie kritiški.
Unijos ir bankai – partneriai, ne konkurentai
Finansų valdymo sprendimų centro Stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus, teigimu, ekonomikos variklis – sveika konkurencija finansų rinkoje ir pasirinkimo įvairovė. Kredito unijos, eksperto manymu, yra labai svarbi bankinės sistemos dalis ir gali būti konkurencinga atsvara didiesiems finansų rinkos dalyviams.
„Vis dėlto bankai ir kredito unijos nėra konkurentai. Tai skirtingo mastelio finansų institucijos, kiekviena atskirai užpildanti savo nišą, o kartu – užtikrinančios Valstybės finansų sektoriaus stabilumą“, - pastebėjo L. Varanavičius. - Siūlyčiau nesibaiminti unijų augimo – atvirkščiai, turėtume užtikrinti kuo geresnes sąlygas jų veiklai ir tolimesnei plėtrai, o ypač regionuose.
Valstybė, siekianti stabilios ir sveikos finansų rinkos raidos, visų pirma turėtų pripažinti unijų svarbą bei skatinti konkurenciją kreditavimo ir indėlių rinkoje“.
Eksperto teigimu, kredito unijų veikla ir jos saugumas turi būti užtikrinamas reguliuojant procesų reglamentavimą, mokymus, kapitalo, reputacijos, kvalifikacijos ir panašius reikalavimus, bet ne draudžiant, didinant baudas ar ribojant veiklą.
„Konkurencija yra sveika, o kredito unijų plėtros galimybės toli gražu dar neišsemtos. Galvojant apie unijų ateitį, reikėtų tobulinti teisines veiklos sąlygas, stiprinti kapitalą, plėsti kredito unijų tinklą ir paslaugų spektrą, stiprinti vidaus kontrolę ir priežiūrą“, - sakė Ramūnas Stonkus, asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas.
Unijų ateitis – platesnės veiklos galimybės
Vertinant kredito unijų reikšmę finansų rinkos stabilumui, specialistų manymu, reikėtų galvoti ne tik apie kredito unijų veiklos griežtinimą. Konferencijos dalyvių teigimu, teisinis unijų reglamentavimas Lietuvoje ir taip yra pakankamai konservatyvus, todėl šiuo metu reikėtų įvertinti veiklos liberalizavimo galimybes.
„Priklausomai nuo valstybės prioritetų, kredito unijų užimama rinkos dalis plėsis arba trauksis. Vertinant kredito unijų reikšmę finansų rinkos stabilumui, reikėtų galvoti apie jų veiklos liberalizavimą, o ypač darbo su mažomis ir vidutinėmis verslo įmonėmis skatinimą“, - sakė kredito unijos „Vilniaus kreditas“ Paskolų komiteto pirmininkas Linas Lekavičius.
L. Lekavičius pabrėžė, jog smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ekonomikai pripažįsta visos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valdžios institucijos, todėl juridinių asmenų kreditavimo sąlygų gerinimas šiuo laikotarpiu išlieka aktualus ir reikšmingas.
Be to, specialisto manymu, reikėtų svarstyti narystės kredito unijose apribojimų naikinimą – visų pirma geografinį, nes Lietuva ir taip nėra didelė. Galiausiai – reikėtų suteikti galimybę unijoms teikti mokėjimo paslaugas ne tik per bankus, ar Lietuvos centrinę kredito uniją.
„Valstybė turėtų parengti programą, skirtą kredito unijų veiklai skatinti. Mums reikia sąlygų saugiai veikti ir tam reikalinga Vyriausybės parama“, - sakė doc. dr. Kęstutis Olšauskas, kredito unijas vienijančios asociacijos „Lietuvos kreditas“ vadovas.
Pavyzdys Lietuvai – Airija
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad reguliuojant unijų veiklą, labai svarbu atskirti unijoms taikomą reglamentavimą nuo bankinio. Be to, negalima ir pačių unijų unifikuoti: kredito unijų dydis ir veiklos apimtys labai skiriasi, todėl ir reikalavimai turėtų būti diferencijuoti.
Diskutuodami apie kredito unijų ateitį ir jų veiklos reglamentavimą, specialistai siūlė remtis kitų šalių patirtimi. Atkreiptas dėmesys, kad veiklos suvaržymai ir baudos neduos reikiamo rezultato, atvirkščiai – gali pristabdyti unijų sektoriaus plėtrą.
Konferencijos pavyzdžiu Lietuvai laiko Airiją. Čia kredito unijų paslaugomis naudojasi daugiau kaip 70 procentų šalies gyventojų (Lietuvoje – vos 5 proc.).
„Airijoje buvo sukurta Parlamento komisiją, kuri pateikė rekomendacijas, kaip toliau turėtų plėtotis unijos. Esminė jų išvada – unijos yra tas papildomas ir būtinas bankinės sistemos ramstis. Taip pat, buvo įvardintos ir unijų problemos, tačiau priimtas sprendimas ne griežtinti reikalavimus, o skatinti tas unijas, kurios savanoriškai pasiruošusios persitvarkyti pagal naujus reikalavimus“, – pasakojo L. Varanavičius.
Faktai ir skaičiai
Kredito unijos yra visuotinai pripažintos mikrofinansų institucijos, padedančios nariams, kurių galimybės naudotis bankų paslaugomis yra ribotos. Paskolos išduodamos įvairiems kredito unijų narių poreikiams tenkinti: nuo vartojimo iki mažo verslo pradžios finansavimo, investavimo į verslo plėtrą ar finansuojant studijas universitete.
Šiandien daugiau kaip 50 tūkstančių kredito unijų veikia visame pasaulyje ‒ Europoje, Australijoje, Amerikoje, Afrikoje, Azijoje.
2011 m. daugiausiai kredito unijų buvo JAV – 7 351 kredito unijos vienijo apie 93,9 mln. narių, o jų aktyvai siekė 982 mlrd. dolerių. Kredito unijos aptarnavo 44,9 proc. aktyvios darbo jėgos. Antra pagal kredito unijų aktyvų dydį – Kanada.
12 Europos šalių yra daugiau nei 2 tūkstančiai kredito unijų, kurios vienija beveik 9 mln. narių, o jų aktyvai sudaro 25,6 mlrd. JAV dolerių. Didžiausia kredito unijų koncentracija yra Airijoje. Čia veikia beveik 600 kredito unijų, kurios vienija apie 3 mln. narių. Jų aktyvai sudaro 17,4 mlrd. JAV dolerių. Lenkija yra antra pagal kredito unijų skaičių Europoje.
2012 m. liepos 1 d. Lietuvos kredito unijų turtas siekė 1,84 mlrd. litų – 30 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Trečdaliu, beveik iki 1,6 mlrd. litų, išaugo indėlių suma. Antrąjį šių metų ketvirtį šalies kredito unijų narių skaičius išaugo 4,5 tūkst. Ekspertų teigimu, šie rodikliai yra normalūs įvertinant tai, kad tik pastaruosius kelerius metus unijos įsitvirtino į 2 proc. rinkos nišą.
