„Taip žingsnis po žingsnio bus numautos paskutinės gyventojų kelnės“, - sakė verslininkas.
Jo manymu, didelę mokesčių naštą pajus kiekvienas gyventojas.
„Tai, ką daro LESTO, - protu nesuvokiama, didinti kainą daugiau nei dešimtadaliu yra nelogiška“, - sakė jis.
Vis tik būdamas verslininkas V. Matijošaitis pasidžiaugė, kad pramonininkų tokie skaudūs kainų pokyčiai nepalies.
„Elektra brangsta tik buitiniams vartotojams, tad kol kas didmeniniams vartotojams elektros tiekimas nebrangs, o jei brangtų, tai ne taip skaudžiai“, - tikino verslininkas.
„Swedbank“: gali brangti Lietuvoje gaminamos prekės
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis portalui lrytas.lt teigė, kad brangstančios elektros pasekmes pajus ne tik gyventojai, bet ir įmonės, kurios gali mėginti mažinti nuostolius perkeldamos išaugusias kainas ant pirkėjų pečių. „Nereikėtų užmiršti, kad elektrą dėl didinamo visuomenės poreikius atitinkančio paslaugų priedo (VIAP) elektra brangs ir įmonėms. Dėl to, tikėtina, brangs ir kai kurios prekės gaminamos Lietuvoje. Mūsų skaičiavimu, bendra įtaka infliacijai gali siekti apie 1 procentą“, - sakė N. Mačiulis.
Elektros brangimas pats savaime nėra didelis ekonominis smūgis namų vartotojams, nes prekių vartojimo krepšelyje elektrai skiriama tik kiek per 3 proc. visų išlaidų. Labiausiai nukentės elektra besišildantys ir vargingai gyvenantys lietuviai.
„Net ir daugiau nei dešimtadaliu brangstanti elektra nėra labai didelis smūgis namų ūkiams. Tačiau yra gyventojų kurie elektros sunaudoja daug daugiau, pavyzdžiui, jei ją naudoja šildymui. Elektrai santykinai daugiau išleidžia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai“, - vardijo ekonomistas.
Mokame už tai, kad atsiasakėme atominės energetikos?
Elektros kaina didėjo dėl didesnio poreikio finansuoti (subsidijuoti) atsinaujinančius elektros gamybos šaltinių (vėjo, saulės), bei iš miestų termofikacinių elektrinių superkamai elektrai, kuri perkama už ženkliai didesnę, nei rinkos kaina.
„Iškyla klausimas, ar tokios didelės lėšos skiriamos atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir biokuru kūrenamoms termofikacinėms elektrinėms tikrai yra geriausiai visuomenės interesui tarnaujančios išlaidos.
Bet kadangi atominės energetikos atsisakėme, teks susitaikyti su didesniu VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, - Red), skiriamu šios brangios elektros gamybos subsidijavimui“, - sakė N. Mačiulis.
Brangs nuo 5 iki 7 centų
Lrytas.lt primena, kad trečiadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino bendrovės LESTO pasiūlytas elektros energijos kainas.
Labiausiai elektros kaina augs vartotojams, kurie naudojasi dviejų laiko zonų skaitikliais bei turi elektrines virykles. Dieninis tarifas jiems didės 6,9 cento iki 54,5 cento, naktinis - 5,3 cento iki 41,3 cento už kWh.
Paprastas tarifas gyventojams, kurie turi elektrines virykles, pakils 6,3 ct - iki 50,5 ct už kWh.
Daugiau nei 12 tūkst. kWh elektros sunaudojantiems vartotojams, mokantiems vienos laiko zonos tarifu, jis didės 6,2 cento iki 48,5 cento už kilovatvalandę, o dviejų laiko zonų tarifu - atitinkamai 6,7 cento iki 52,3 cento ir 5,2 cento iki 40,1 cento.
Spalio 9 d. komisija perskaičiavo LESTO elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2013 metams. Ji padidinta nuo 0,44 ct/ kWh šiemet iki 0,49 ct/kWh 2013 metams.
Ši kaina padidėjo dėl sumažėjusio elektros energijos suvartojimo, kurį sąlygojo vartotojai, 2013 m. privalantys pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir elektros energiją pirkti rinkoje.
Verslo klientams, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją arba naudojasi LESTO visuomeninio elektros tiekimo paslauga, elektros energijos persiuntimo paslauga pinga.
