Šiuo metu Artimuosiuose Rytuose padėtis yra gerokai pasikeitusi, tačiau vis dar sunkiai suvokiama prie europietiškų standartų įpratusiems verslininkams.
Apie tai ISM universitete vykusiame tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC renginyje „The Way Business Goes in Arab World“ pasakojo verslo ir politikos atstovai iš Lietuvos ir Egipto.
Kol kas – kuklūs ryšiai
Tradicinės lietuviškos prekės Europoje nieko nestebina, o pramonės neturinčiose Artimųjų Rytų šalyse joms atsiveria plačios galimybės.
Tuo įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, jau trejus metus padedantis Lietuvos įmonėms plėsti veiklą į arabų šalis. Tačiau konsultantas įspėja, kad lengvų pinigų nebūna niekur. „Norint pradėti verslą arabų šalyse būtina suvokti jų verslo ypatybes, bendravimo kultūrą. Pavyzdžiui, viena lietuviška įmonė pasiuntė savo viceprezidentą susitikti su vienos arabų kompanijos vadovu. Jis atsisakė bendrauti su viceprezidentu ir sandorio nepavyko įgyvendinti“, - sakė S. Besagirskas.
Lietuviškos įmonės iki šiol beveik neinvestuoja į Artimųjų Rytų šalis – pagrindinis pelnas uždirbamas iš ten parduodamų prekių. Didesni užmojai žlugdavo dėl partnerių nepastovumo ar nesusikalbėjimo.
„Būna taip, kad lietuvių įmonė pasirašo kontraktą ir galvoja, kad darbas baigtas, viskas veiks. Deja, reikia nuolat stebėti procesą ir prekybą, nes viskas gali netikėtai nutrūkti ar neprasidėti. Kontraktas tose šalyse gali nieko nereikšti. Daug svarbiau turėti gerą draugą, kuris pažadėtų kažką padaryti“, - prie taisyklių pripratusiems europiečiams sudėtingą verslo aplinką nupasakojo S. Besagirskas.
Vis dėlto net ir susiradus draugų bei gerų verslo kontaktų neverta niekuo iki galo pasitikėti – visuomet patariama pinigų reikalauti iš anksto. „Visuomet verta prašyti sumokėti iš anksto arba padvigubinti kainą, nes reikės padaryti du projektus – vienas projektas bus parduoti savo produktą, o antras „darbas“ bus atgauti pinigus iš partnerių“, - įspėjo S. Besagirskas. Lietuviai jau pavėlavo?
Gali būti ir taip, kad nebendravimo su Artimaisiais Rytais laikotarpis truko pernelyg ilgai ir Lietuvos verslui ten nepavyks įleisti šaknų. Anksčiau prekiavę sava ir amerikietiška produkcija, dabar arabai ant prekystalių mato vien iš Kinijos atvežtas prekes.
„Šiuo metu Egipte amerikietiškų prekių gali įsigyti tik itin turtingi, elito klasės atstovai. Paprasti žmonės perka iš Kinijos ir Korėjos atvežtas prekes. Per 10 metų padėtis labai pasikeitė, anksčiau būdavo atvežama nemažai JAV produktų. Dabar visoje rinkoje pradeda dominuoti Kinija. Kinai sugebėjo labai tyliai ir diskretiškai įsiskverbti į rinką, o dabar jų yra visur“, - pasakojo egiptietis verslininkas Mohamedas Awadas.
Vyras mano, kad dėl prasto arabų verslumo kaltas Izraelis ir neišvystyta Artimųjų Rytų verslo etika.
„Izraeliui yra labai lengva parduoti savo prekes, nes jais pasitikima Vakarų pasaulyje. Taip yra ne todėl, kad Izraelis būtų geresnis - tiesiog mūsų verslininkai nemoka užmegzti ryšių. Jie yra garbingi verslo žmonės, bet jie nemoka gerai savęs reprezentuoti, dažnai jie būna nesusipažinę su Vakarų kultūra“, - apgailestavo M. Awadas.
Lietuvos ambasadorius Artimuosiuose Rytuose Ginutis Dainius Voveris teigė, kad Lietuvai trūksta aukščiausio lygio politinių ryšių palaikymo su arabų valstybėmis.
„Girdėjau, kad Kataras ketina investuoti 1 mlrd. JAV dolerių į Italiją. Ši Italijos sėkmė buvo ilgo ir sunkaus jos diplomatų darbo rezultatas“, - sakė diplomatas, apgailestaudamas, kad Lietuva iki šiol nesistengė užkariauti Artimųjų Rytų.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį įvyko tik keli aukščiausio lygio politiniai susitikimai.
„Pastaruosius 20 metų Lietuva žiūrėjo tik į artimiausią kaimyną, o įsijungus į Europos Sąjungą (ES) – tik į ją. Tačiau pasaulis nėra tik mūsų rytiniai kaimynai ir ES. Deja, Lietuvos kol kas šiame likusiame pasaulyje nesimato“, - sakė G. Voveris.
„The Way Business Goes in Arab World“ buvo vienas iš „Arabų savaitės“ renginių.
