Jo nuomone, išgirtasis biokuras ir suskystintų dujų terminalas visų Lietuvos energetikos problemų neišspręstų.
D. Misiūnas neslepia – Lietuvai apsimokėtų gaminti elektros energiją tik atominėje elektrinėje arba vandens jėgainėse.
Tačiau turime ir kozirių. Vienu iš jų galėtų tapti šalyje atrasti skalūnų dujų klodai.
- Į Lietuvą vis aktyviau žengia skalūnų dujų ieškančios įmonės. Kokią įtaką atrasti šių dujų klodai padarytų šalies energetikai? - D. Misiūno paklausė portalas lrytas.lt.
- Naujo energijos šaltinio atsiradimas visuomet paveikia rinką, nes visuomet patogu parduoti produkciją vietoje. Žinoma, kol kas sunku pasakyti, kiek tai turėtų įtakos. Lenkai irgi kalbėjo, kad darys labai daug visokių gręžinių, bet greitai tas visas entuziazmas atšalo.
Žvalgyba ir gavyba nėra visiškai sustojusi, bet dujų nepavyks išgauti tiek, kiek buvo tikėtasi. Lietuva yra ant to paties skalūnų dujų klodo kaip ir Lenkija, tik lenkai yra ties jo centru, o mes – ties pakraščiu, todėl kol kas atsargiai vertinčiau galimybes.
Kita vertus, jei viskas pavyktų ir rusiškas dujas galėtume pakeisti į skalūnų dujas, kasmet būtų įmanoma sutaupyti iki milijardo litų. Žinoma, neskaičiuojant infrastruktūros sąnaudų. Iš tokios gavybos nėra vien privalumai, reikia daug ką įvertinti.
- Dažnai pasigirsta siūlymų, kad Lietuva brangias dujas turėtų pakeisti pigiu biokuru. Ar tai realu? Ar Lietuvai užtektų savų biokuro išteklių?
- Įvairių ekspertų įvairūs ir skaičiavimai, bet 100 proc. Lietuvai reikalingos šilumos ir elektros energijos iš biokuro katilinių sukurti būtų nelogiška. Šilumos iš biokuro galėtume išgauti apie 60 proc., o elektros būtų galima gauti apie 300 MW.
Labai svarbu, kad biokuras būtų regioninis ir savivaldybės pirktų šalia užaugintą, o ne iš kokios Kanados importuotą biokurą.
Kadangi elektrą biokuro katilinės gamina kartu su šiluma, jas verta naudoti tik tokiose vietose, kur ir vasarą reikia šildymo.
Tokios vietos galėtų būti didieji miestai, nes jiems ir vasarą reikia šilumos vandeniui pašildyti.
- Kokiu būdu galėtų sumažėti sąskaitos už būsto šildymą – plečiant biokuro katilines, renovuojant pastatus ar tvarkant šilumos tiekimo grandinę?
- Idealu būtų naudoti visus tris variantus (juokiasi). Bet turbūt reiktų vertinti, ką daryti yra pigiausia ir efektyviausia.
Statant biokuro elektrines būtų galima sutaupyti apie 20 proc. pinigų, išleidžiamų šildymui. Maždaug tiek pat būtų galima sutaupyti ir renovavus namus.
Tvarkant vamzdynus daug sutaupyti nepavyktų – geriausiu atveju iki 5 proc. šilumos.
- Iš kitų šalių galime įsigyti pigesnės elektros energijos, nei pasigamintume patys. Kas, jūsų nuomone, galėtų mums padėti gaminti pigesnę elektrą?
- Šiuo metu Lietuva turi tik du konkurencingus elektros energijos šaltinius – tai yra Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tik jos veikia be jokių subsidijų ir parduoda elektrą rinkos kaina.
Yra dvi galimybės piginti elektrą: pirma - pastačius atominę jėgainę, antra - gavus pigesnių dujų.
Deja, tam, kad galėtume gaminti konkurencingą elektrą, dujas mums reiktų pirkti maždaug 40 proc. pigiau nei dabar – galėtumėme mokėti maždaug 900 Lt už 1 tūkst. kubinių metrų dujų. Šiuo metu mokame maždaug 1350 Lt už 1 tūkst. kubinių metrų.
Sudėtinga prognozuoti, kiek dujos atpigtų dėl suskystintųjų dujų terminalo. Kadangi ši rinka dar nėra labai gerai išvystyta, nėra sukurta logistika, dažniausiai suskystintos dujos yra naudojamos ten, kur išgaunamos.
Dėl to JAV šios dujos yra maždaug 3 kartus pigesnės nei Europoje ir 5 kartus pigesnės nei Japonijoje, kurioje dujų paklausa labai pakilo po atominių jėgainių uždarymo.
Kadangi dauguma šalių suskystintas dujas tiekia Japonijai, mes geriausiu atveju galime tikėtis „europietiškų“ kainų. Tai mums leistų sutaupyti apie 15-20 proc. išlaidų dujoms, bet ne tiek, kad galėtume gaminti pigią elektrą.
- Kokia situacija šiuo metu yra laisvoje elektros energijos rinkoje Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kokią įtaką tai daro elektros energijos kainoms?
- Kainos šiek tiek sumažėjo. Daugiausia tai atsitiko dėl to, kad per bendrą biržą tapo įmanoma įsigyti elektros energijos iš Skandinavijos.
Dėl to, kad Skandinavijoje elektra šiemet pigo – ten daug hidroelektrinių ir atominių jėgainių, – visus 2012 metus mažėjo ir elektros kaina. Tiesa, mes to nepajutome dėl didėjančio VIAP mokesčio.
- Jei bendra rinka su Skandinavija mažino elektros kainą, galbūt dar daugiau sutaupysime, kai bus užbaigta elektros jungtis su Švedija? Ar tuomet mums reikalinga jungtis su Lenkija?
- Problema yra ta, kad Švedijoje irgi yra kelios kainų zonos. Šiaurėje, kur daugiau jėgainių, mažesnis vartojimas, elektros energija žymiai pigesnė. Pietuose, kur mes jungsimės, elektra yra brangesnė.
Dabartinės elektros kainos toje Švedijos dalyje beveik nesiskiria nuo lietuviškų. Tačiau jungtis nebūtinai turi būti statoma vien dėl elektros energijos kainos. Tokios jungtys sukuria daugiau galimybių.
Lenkijoje yra visai kitokia padėtis nei Lietuvoje ar Skandinavijoje. Šiuo metu ten apie 90 proc. energijos yra pagaminama iš anglimi kūrenamų elektrinių.
Šiuo metu tokia energija yra labai pigi, tačiau situacija greitai pasikeis. Ateityje ne tik reikės mokėti vis didesnius mokesčius už aplinkos taršą, bet ir uždaryti didžiausius aplinkos teršėjus.
- Tai gali būti, kad ateityje ta jungtis bus reikalingesnė Lenkijai, o ne atvirkščiai?
- Taip, visai gali taip būti.
- Pastaruoju metu daug kalbama apie vėją, saulę, biokurą. Intensyvi saulės jėgainių plėtra kelia ir vis didesnį valdžios susirūpinimą. Kokia atsinaujinančių energijos šaltinių ateitis Lietuvoje?
- Opus klausimas. Saulės energijos supirkimo tarifas šiuo metu yra tikrai kiek per didelis, tad didelė šių išlaidų dalis tenka ir VIAP (Visuomenės interesą atitinkančių paslaugų mokestis. – Red.), kurį mokame mes visi.
Daugybė šalių jau bandė plėtoti atsinaujinančius šaltinius ir daug kas panašiai nusivylė. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje viskas yra numatyta, yra numatytos ribos vėjo, saulės ir biokuro energijoms ir viskas turėtų būti sukontroliuota.
- Nežinau, ar optimistiškai pats vertinate galimybes Lietuvai pastatyti atominę elektrinę, bet jei tai įvyktų, ar Elektrėnų elektrinė, Kruonio HAE ir Kauno HE dar būtų reikalingos?
- Elektrinėms tektų skirtingi vaidmenys. Kadangi atominė elektrinė visad pagamina maždaug tolygų elektros energijos kiekį, reiškia kartais – ypač vasaros vidurdieniais, kai žmonės įsijungia kondicionierius – reikės ir papildomos energijos.
Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei tektų susigrąžinti savo senąjį vaidmenį. Kai dar veikė Ignalinos atominė elektrinė, Kruonio HAE buvo naudojama tam, kad saugotų naktį pagamintą atominės jėgainės perteklinę energiją, kurios nėra kam išnaudoti.
O dienos metu, kai energijos vartojimas pasiekia piką, ji grąžintų elektros energiją į rinką.
- Kam Kruonio HE reikalingas papildomas penktas agregatas (šiuo metu ten dirba 4 agregatai iš 8 įmanomų. – Red.)?
- Naujasis agregatas, kurio projektą šiuo metu vystome, bus asinchroninis. Nuo senųjų jis skirsis tuo, kad jo daug didesnis galingumo diapazonas.
Dabartiniai agregatai arba veikia 200 MW galingumu, arba išvis neveikia. Naujasis agregatas galėtų veikti maždaug 130-225 MW galingumu, priklausomai nuo poreikio.
Tokio lankstumo reikia tam, kad galėtume balansuoti vėjo jėgainių sukuriamą elektros energiją. Kartais tos energijos reikia visai nedaug, kartais žymiai daugiau – vėjo juk nenuspėsi.
- Esate įpareigoti laikinai supirkti Lietuvoje vėjų jėgainėse pagamintą elektros energiją. Visuomenei pranešta, kad pirmą kartą šia energija bus prekiaujama biržoje. Kaip buvo anksčiau ir kuo naujoji tvarka yra geresnė?
- Mes superkame vėjo jėgainėse gaminamą elektros energiją numatytu tarifu – maždaug po 30 centų už kilovatvalandę, o tuomet parduodame biržoje. Iki šiol šią energiją tiesiogiai pirko „Lesto“ vartotojai.
Iš tiesų didelio skirtumo nėra, jei mes patiriame nuostolį prekiaudami vėjo jėgainėse pagaminta elektra, jį padengiame iš VIAP mokesčio, o jei gauname pelno – pinigus grąžiname atgal. Taigi vis tiek VIAP, kaip ir buvo numatyta, dengia šios energijos gaminimo išlaidas.
- Praėjusių metų rudenį „Lietuvos energija“ atidarė naująjį kombinuoto ciklo bloką. Jame bus gaminama didžioji dalis Elektrėnuose pagaminamos elektros energijos. Koks bus senųjų blokų likimas?
- Šiuo metu jau yra uždaromi ir demontuojami trečias ir ketvirtas elektrinės blokai, tai buvo numatyta dar statant naująjį - devintąjį bloką.
Kadangi devintojo bloko tarša yra maždaug trečdaliu mažesnė nei senų blokų, bet jis yra galingesnis, tai su ta pačia tarša bus pagaminama daugiau elektros energijos.
Naujojo bloko galia yra 450 MW, abu uždaryti blokai kartu generavo 300 MW elektros energijos.
Kiti senieji blokai kol kas bus laikomi kaip rezervas, jei naujajam kažkas nutiktų arba neužtektų jo galios.
Kadangi naujasis blokas negamina šilumos, o tik elektros energiją, pirmas ir antras blokai kol kas dar yra naudojami šilumai gaminti, nes reikia šildyti Elektrėnus, Kietaviškių šiltnamius, mūsų elektrinę.
- Jei visi senieji blokai bus demontuoti ir užkonservuoti, kas šildys Elektrėnus?
- Šiuo metu jau statoma biokuro katilinė su dviem katilais, kuri turėtų teikti šilumą Elektrėnams, daržovių augintojams Kietaviškėse ir mūsų reikmėms. Tuomet pirmo ir antro blokų šilumai gaminti nebereikės.
- Kokią įtaką „Lietuvos energijos“ veiklai turės sumažinta elektros gamybos Lietuvos elektrinėje kvota?
- Didelės įtakos neturės, bus labiau šalutiniai poveikiai. Kadangi devintas elektrinės blokas dar yra visai naujas, šiuo metu jam dar galioja garantinis laikotarpis, taigi norisi kuo labiau jį naudoti, kad pasimatytų, jei yra brokų ar gedimas.
- Jei sumažinus kvotą pavyko sumažinti elektros kainą vartotojams, gal galima dar labiau tą kvotą mažinti? Kur yra ta riba?
- Kvota skiriama rezervui užtikrinti. „Litgrid“ vertina praėjusių metų duomenis, bando numatyti ateinančių metų darbus, kada reikės elektros energijos, ir pagal tai sudaro kvotą.
Pavyzdžiui, kitais metais daugiau dirbsime vasarą, nes tuo metu nedirbs arba dirbs mažiau Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus - termofikacinių jėgainių. Jų galia yra maždaug tokia pati, kaip naujojo bloko, tai čia turbūt ir yra ta riba.
