Norėčiau pastebėti, kad tokios dramos šie klausimai neverti, nes abu atsakymai neigiami. Tai – nei katastrofa, nei išsigelbėjimas.
Pradėkime nuo pirmojo. Turbūt daugeliui teko girdėti teiginį: „Leiskime „Chevron“ pasižvalgyti, o tada, sužinoję ar nesėdime ant aukso skrynios, jau spręsime, ar leisti Lietuvoje išgauti skalūnų dujas“. Taip kalbantys nepasako visos teisybės.
Faktas yra tas, kad žvalgybos licencija tuo pačiu yra ir gavybos leidimas. Tai reiškia, kad licencija įgalins „Chevron“ radus dujas jas ir išgauti.
Epizodo „o tada jau spręsime“ nebebus. Pinigus investavusi kompanija tiesiog išgaus dujas, žinoma, sumokėjusi reikalingus mokesčius valstybei. Šį faktą reikia labai aiškiai įvardinti, nes kol kas visuomenė yra tiesiog klaidinama.
Ekologiniai gavybos klausimai, keliantys bene daugiausia aistrų, taip pat lieka neatsakyti. Skalūnų dujos šiuo metu išgaunamos negyvenamose JAV vietovėse, o duomenų apie gavybą žemės ūkio paskirties ir gyvenamose teritorijose nėra.
Nesant duomenų, nereikėtų spekuliuoti apie neišvengiamą ir ilgalaikę žalą gamtai ir žemės ūkiui, bet tam tikros rizikos esama – technologija tokia nauja, kad informacijos apie jos ilgalaikį poveikį aplinkai tiesiog nėra.
Dar vienas mitas, kurį būtina išsklaidyti, yra teiginys, esą Lietuvoje išgautos skalūnų dujos bus pigios. Nereikia puoselėti nepamatuotų iliuzijų. „Chevron“ yra labai rimta verslo organizacija ir skalūnų dujas parduos rinkos kaina – tai visiškai normalu.
Juk Lietuvoje ir naftą išgauname, ir naftos perdirbimo gamyklą turime, tačiau ar degalinėse parduoda pigų benziną? Toli gražu ne – degalai bei nafta parduodami rinkos kaina. Iš esmės viskas Lietuvoje, kaip ir visame likusiame laisvajame pasaulyje, parduodama rinkos kaina.
Vietinis biokuras, iš kurio centralizuotai gaminama šiluma, už gamtines dujas yra triskart pigesnis ne todėl, kad lietuviškas, o todėl, kad tokia šio kuro rinkos kaina.
Visuomenė privalo žinoti, kad skalūnų dujų išgavimas Lietuvoje negarantuoja mažos šio kuro kainos. Todėl lygybės ženklo tarp skalūnų dujų ir pigaus šildymo dėti negalima, nes rinkoje dujos – brangios.
Todėl sprendimas, su kuriuo susiduriame, yra gan paprastas: leisti ar neleisti pasaulinei kompanijai Lietuvoje išgauti skalūnų dujas ir mainais į ekologinę riziką papildyti mokesčiais šalies biudžetą? Kalbėti apie dėl šio proceso pingantį šildymą, deja, netenka.
