Pietuose yra ir kitų šalių, kurios niekaip neišsikapsto iš ekonominės duobės, nors gauna nemažą finansinę paramą iš Europos Sąjungos.
Tokiomis sąlygomis į euro zoną siekia įstoti Latvija (2014 metais) ir Lietuva (2015 metais). Ar tai tikrai geras sprendimas?
„Euro zona per savo egzistavimo laikotarpį išliko tvirta. Tokių kritinių situacijų, tokių kaip su Kipru, buvo ne viena. Drįsčiau sakyti, kad euro zona iš kiekvienos tokios situacijos išeidavo sustiprėjusi, matydama kaip reikia pasikeisti. Reiktų pasimatuoti, kaip Lietuva tame fone atrodo. Kol kas ekonominis Lietuvos išsivystymas – du trečdaliai Europos vidurkio. Palyginus su jų sunkumais, tai mūsų klestėjimas dar tiems sunkumams neprilygsta“,- ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Ministras įsitikinęs, kad po šio nuosmukio euro zonos laukia pakilimas ir ragina prisiminti, kad Lietuvos valiuta jau nuo 2002 metų yra „pririšta“ prie euro.
Nors įstojus į euro zoną reiktų mokėti tam tikro dydžio finansinius įnašus, R. Šadžius tikisi, kad tie pinigai padėtų, Lietuvai susidūrus su problemomis.
„2012 metais buvo įkurtas Europos stabilumo mechanizmas. Į jį pinigų turi įnešti visos šalys – iš viso 80 mlrd. eurų. Lietuva po įstojimo per trejus metus turėtų įnešti 800 mln. litų sumą. Tai būtų draudimo įnašas, nes mes patys galėtume pasinaudoti tais pinigais, jei patys nesugebėtume išsikapstyti“,- sakė R. Šadžius.
