19 procentų Lietuvos gyventojų buvo sutriuškinti, 25 proc. sunkmetis pažeidė, tačiau 47 procentams pavyko atsilaikyti, o 9 net nepajuto krizės smūgių. Taip suskaičiavo komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“ kartu su rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertais.
Pusė nesuduria galo su galu
Ekspertai tyrimą “Lietuvos anatomija“ atliko 2008-aisiais. Pernai toks tyrimas buvo pakartotas.
Apie pusė apklaustųjų pernai tikino sunkiai suduriantys galą su galu.
20012-aisiais 54 proc. apklausųjų nurodė, kad mėnesio gale sunku apmokėti sąskaitas, 49 proc. - kad sumažėjo pajamos, paskolą sunkiau mokėti 7,5 proc. apklaustųjų, pramogauti nebegali 31,6 proc., 38 proc. teko sumažinti išlaidas ne pirmojo būtinumo prekėms.
80 proc. tų, kurie tikino, kad krizė juos pažeidė, nurodė, kad jiems sunku apmokėti sąskaitas, taip pat tikino 76 proc. sutriuškintųjų.
2008 metais gaunantys mažesnes nei 400 litų mėnesines pajamas nurodė 13,2, pernai – 19,7 proc. 400-700 litų gauna – atitinkamai 34,1 ir 31 proc.
Krizė pakirto „niekam nereikalingus“
Anot SIC Tyrimų strategijos vadovės, sociologės Rūtos Gaudešienės, tai, kaip pavyko atsilaikyti prieš krizės smūgius, lėmė ne tik finansiniai ištekliai, bet ir charakteris bei gyvenimo būdas.
Krizė mažiausiai palietė „permainų vaikus“ – gimusius po 1978 metų, taip pat tuos, kurie gimė jau nepriklausomybės metais. Tuo tarpu “karo ir pokario vaikai“ bei gimusieji iki septintojo dešimtmečio sunkmečio kirčius pajuto labiau.
Per krizę atsilaikė „imantys gyvenimą“ - tie, kuriems nuolat trūksta laiko, jie keliauja, lanko parodas, daugiau uždirba, bet ir daugiau ir išleidžia.
Labiausiai pažeisti buvo tie, kurie jaučiasi „niekam nereikalingi“. Tarp jų - daug dirbančiųjų valstybiniame sektoriuje, dirbančių nemėgstamą darbą, bet nesugalvojančių, kaip keisti gyvenimą, skundžiasi sveikata. Jie nesinaudoja internetu, klauso radijo.
Šitaip save apibūdino 61 proc. moterų, kurios, pagal ankstesnes tradicijas, tekėjo labai jaunos, dauguma kurių turi vaikų. Didžioji jų dalis, jei galėtų pakartoti gyvenimą, daug ką darytų kitaip.
Anot komunikacijos konsultanto bendrovės „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininko Mykolo Katkaus, mes labiau suprantame savo galimybes, realiau vertiname gyvenimą, kita vertus, tapome ciniškesni, labiau savimi pasitikintys ir uždaresni.
Per ketverius metus žmonės priprato prie streso. Į klausimą, ar gyvenimo tempas yra įtemptas, teigiamai 2008-aisiais atsakė 33, pernai - 23 proc. apklaustųjų.
Daug sunkiai dirbantys, kad save apdovanotų, prieš ketverius metus sakė 27, o pernai 20 proc. apklaustųjų. Perkantys daugiau daiktų, nei kad reikia, - atitinkamai 23 ir 28 proc.
Mažiau bendrauja
Pernai, palyginti su 2008-aisiais, mažesnį dėmesį žmonės skyrė bendravimui. Kad pakankamai bendrauja su vaikais, prieš ketverius metus sakė 41 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo likę 33 proc. Priimantys svečius savo namuose atitinkamai nurodė 22 ir 19 proc.
Į klausimą, ar vartoja alkoholį, 2008-aisiais teigiamai atsakė 5, o pernai 12 proc. apklaustųjų.
Dažniau elgseną keitė žmonės, gaunantys aukštesnes pajamas ir turintys aukštąjį išsilavinimą.
