Į galingiausios pasaulio valstybės titulą nusitaikiusi Kinija stebina įspūdingu ekonomikos augimu, kuris nesustojo net ir per finansų krizę.
Tačiau lazda turi du galus. Dėl pramonės revoliucijos drastiškai mažėja vandens išteklių. Net Pekine įsikūrusi valdžia priversta dairytis: kur dingo dešimtys tūkstančių upių? - rašo "Lietuvos rytas" remdamasis Spiegel.de.
Per 30 metų – aibė netekčių
Kinijos aplinkosaugininkai jau senokai garsiai skambina pavojaus varpais. Kai kuriose vietovėse ir taip nuolat stinga vandens.
O dabar paaiškėjo, kad pastaraisiais dešimtmečiais išnyko daugiau nei 27 tūkstančiai upių.
Per pastarąjį tyrimą, atliktą maždaug prieš 30 metų, buvo konstatuota, kad Kinijoje yra daugiau kaip 50 tūkstančių upių, kurių kiekvienos baseinas – mažiausiai 100 kvadratinių kilometrų.
Trejus metus – nuo 2010 iki 2012-ųjų – mokslininkai, Vandens išteklių ministerija ir Valstybinė statistikos tarnyba atliko šalies upių, gruntinio vandens, drėkinimo projektų ir rezervuarų tyrimą.
Apskaičiuota, kad upių liko tik 22 909. Tai oficialūs duomenys, pateikti Kinijos valdžios pranešime apie šalies vandens išteklius.
Mėgina gražinti statistiką
Kinijos vandens išteklių viceministras Qiao Yong’as kaltę suvertė klimato atšilimui, ekonomikos plėtrai ir visuomenės augimui.
Jis turėjo galvoje masinės industrializacijos, miestų statybos, gyventojų skaičiaus didėjimo ir gamtos niokojimo pasekmes.
Būtent tai padarė Kiniją antra didžiausia pasaulio ekonomika. Tačiau kaina už tokį vardą – pražūtinga žala gamtai.
Tiesa, viceministras gynėsi, kad neseniai paskelbti tyrimai ne visai tikslūs. Atseit didžioji dalis upių nedingo – jose tiesiog sumažėjo vandens. Pasak Qiao Yong’o, upių, kurių baseinai sudaro bent 50 kvadratinių kilometrų, yra daugiau nei 45 tūkstančiai.
Tik ar toks valdžios patikslinimas guodžia kinus, kuriems vandens tenka ieškoti už dešimčių kilometrų?
Prarasto vandens paieškos
Ekonomikos ir politikos žurnalas „Caixin” viceministrui priminė, kad 2010 metų spalį jis dar reklamavo Kiniją kaip šalį, turinčią daugiausia didelių upių pasaulyje ir 50 tūkstančių upių, kurių baseinų plotas – daugiau nei 100 kvadratinių kilometrų.
„Prarasto vandens beieškant” – taip šmaikščiai tinklaraštininkai įvertino Kinijos vandens išteklių tyrimą.
Tai aiški užuomina į Marcelio Prousto romaną „Prarasto laiko beieškant”.
Vandens išteklių stoka tapo vienu didžiausių Kinijos valdžios galvos skausmų.
Valstybė nebeįstengia juo aprūpinti vis gausėjančios visuomenės.
Kita vertus, vanduo dėl stulbinančios pramonės plėtros vis rečiau tinkamas naudoti.
Pekinas oficialiai pripažino, kad apie 40 procentų šalies vandens šaltinių yra paprasčiausiai užteršti nuotekomis, o maždaug penktadalis vandens išvis pavojingas žmonėms.
Septynmyliais žingsniais auganti ekonomika ir didėjantys 1,35 milijardo kinų poreikiai kalti dėl to, kad vandens atsargos Kinijoje senka.
Naujojo pranešimo duomenimis, šalis kiekvienais metais suvartoja 621 milijardą kubinių metrų vandens.
Iš jų du trečdaliai tenka žemės ir miškų ūkiui.
Kyla naujos elektrinės
Pranešime įspėjama, kad vandens krizė nuolat aštrėja. Daugiau nei 93 tūkstančiuose didesnių rezervuarų ir užtvankų saugoma nepakankamai vandens, kad būtų užtikrintas efektyvus aprūpinimas.
Pažabotose upėse pagaminama labai daug elektros energijos. Kinija turi 46 758 hidroelektrines, bendras jų pajėgumas siekia 333 gigavatus.
Šiuo metu šalyje statomos dar 1324 didelės hidroelektrinės, jų pajėgumas – 110 gigavatų.
Renka lietaus vandenį
Užtat gauti švaraus vandens, kurį būtų galima be baimės gerti ir juo praustis, darosi vis brangiau. Pranešimo duomenimis, Kinijoje yra 97,5 mln. šulinių, kuriuose vis giliau smunka gruntiniai vandenys. Vidutiniškai vienas šulinys tenka 14 kinų.
Dauguma Kinijos miestų visiškai priklausomi nuo gruntinio vandens, tačiau jo ištekliai kai kur jau baigia išsekti.
Nieko nuostabaus, kad net 23 milijonus gyventojų turintis Šanchajus jau įsigijo lietaus vandenį kaupiančius rezervuarus.
Gamtosaugai reikia vis daugiau pinigų
Didžiulė oro, vandens ir dirvožemio tarša verčia naująją Kinijos vyriausybę padidinti aplinkosaugos finansavimą.
Centrinė Pekino valdžia 2013 metams išskyrė 9,3 milijardo juanių (4 milijardus litų) – 47,2 procento daugiau nei 2012-aisiais.
Kartu su visomis provincijomis ir regionų administracijomis Kinijos išlaidos turi padidėti iki 210 milijardų juanių (90,6 mlrd. litų).
Tai 18,8 procento daugiau nei praėjusiais metais. Aplinkosaugos finansavimas auga dvigubai sparčiau nei šalies ekonomika.
