2002 metais, kai Europoje vyravo prasta ekonominė situacija, Lietuvos eksportas stiebėsi aukštyn. Tas pats scenarijus pasikartojo per pastarąją finansų krizę.
„Nuo 2010 metų į eksportą orientuotas sektorius lėmė beveik pusę šalies ekonomikos prieaugio. Lietuvos istorijoje tai beprecedentis įvykis. Skirtingose prekių grupėse vis dažniau iš konkurentų atsikovojame rinkos dalis ir galime didinti eksportą, esant silpnesnei užsienio šalių ekonomikai“, - trečiadienį vykusios eksporto apžvalgos metu sakė Lietuvos banko ekonomistas Justas Jurevičius.
Ir šiuo metu Lietuvos pramonė užsienyje realizuoja apie du trečdalius šalyje pagaminamos produkcijos.
Kas lemia tokį nesustabdomą augimą?
Eksportuojančios įmonės susiduria su keliais veiksniais, kurie gali sumažinti arba padidinti eksporto apimtis.
Pirmas, nuo mūsų nepriklausantis veiksnys – pasaulinės kainos. Lietuvos eksportas nuo jų priklauso tiesiogiai (1 proc. paaugusios pasaulinės kainos lemia 1 proc. išaugusį eksportą).
Kitas, jau nuo šalies priklausomas veiksnys yra kaina Lietuvos rinkoje. Jei prekė Lietuvoje atpinga vienu procentu, jos eksportas padidėja 0,85 procento.
Tačiau svarbiausias veiksnys yra gamybos pajėgos, kurioms augant, galima tikėtis tolesnio ekonomikos augimo.
„Labiausiai eksporto apimtis veikia pramonės pajėgumų augimas. Vienu procentu išauginus gamybinius pajėgumus, eksportas išauga 1,8 procentų“, - skaičiavo organizacijos „Versli Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas.
Muitai nesustabdys
Kazachstanas ir Rusija ne taip seniai Lietuvai pateikė nemalonią staigmeną – pieno importą apmokestino muitu.
Nors pieno pramonės atstovai buvo sunerimę, kad dėl išaugusių kainų niekas nebepirks lietuviškų produktų, situacija yra kitokia.
„Padarėme išvadą, kad tie mokesčiai neturės jokios įtakos bendrai situacijai. Tose šalyse vartotojai yra labai lojalūs. Jie labiau vertina Lietuvos pieno produktų kokybę, o ne kainą.
Be to, visiškai neseniai Rusija uždraudė mėsos ir pieno gaminių importą iš Vokietijos ir Ispanijos. Tai atvėrė nišą Lietuvos gamintojams“, - galimybes vardijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Panaši situacija klostosi ir naudotų automobilių eksporto rinkoje. 2012 metais papildomai apmokestinus naudotus į Rusiją, Kazachstaną ir Baltarusiją eksportuojamus naudotus lenvuosius automobilius, kelis mėnesius Lietuvos automobilių turgūs pirkėjų nesulaukė.
Tačiau pastaruoju metu kazachai ir baltarusiai vėl plūsta į Lietuvą ir perka automobilius.
„Greičiausiai ten tiesiog pasibaigė sukauptos automobilių atsargos, tad vartotojai vėl perka automobilius Lietuvoje. Geriausi šansai (būti nupirktiems – Red.) yra mažalitražiams automobiliams – tiems, kurių varikliai neviršija 1,6 litro darbinio tūrio – jiems taikomi mažesni muito mokesčiai“, - sakė A. Izgorodinas.
* * *
• Prognozuojama, kad bendras prekių ir paslaugų eksportas turėtų augti apie 10 proc. kasmet ir 2014 metais siekti 115 mlrd. litų.
• Lietuviškos kilmės produktų eksportas šiemet turėtų augti 4,1 proc. iki 34,3 mlrd. litų.
• NVS šalys sudaro 30 proc., ES šalys – 60 proc. Lietuvos eksporto rinkos.
• Lietuvos žemės ūkio ir pramonės eksporto dalis nuo 1996 metų išaugo dvigubai.
