Nors mažėjančios kainos ir didesnis darbo užmokestis leidžia tikėtis, kad vidaus paklausa augs, optimizmo neprideda ir toliau neatsigaunančios investicijos.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sakė, kad būtent investicijų mažėjimas bus didžiausių ekonomikos iššūkiu 2013 m.
Tačiau palyginti su kitomis Europos valstybėmis diversifikuota Lietuvos ekonomika laikosi neblogai, bet anot R. Kuodžio, sidabrinių kulkų, kurios galėtų išjudinti investavimą vietos rinkoje, nėra.
Ekonomisto teigimu, prasti gyventojų ir verslo lūkesčiai labiausiai lemia gana niūrią vidaus paklausą, o tai, kad Lietuva skrenda ant eksporto variklio, kuris bet kada gali pradėti čiaudėti, sukuria nestabilią atmosferą.
LB prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 m. augs 2,8 proc. Kitąmet tikimasi paspartėjimo iki 3,5 proc.
Išorės paklausa lėtės
LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko sakė, kad tarptautinės aplinkos prognozės optimizmu netrykšta. Euro zonos ir Rusijos padėtis prastėja.
Ypač didelę riziką kelia mažėjanti Rusijos paklausa, nes ji yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Be to, su ja aktyviai prekiauja ir Latvija bei Estija, todėl sumažėjęs jų eksportas gali turėti netiesioginės įtakos ir Lietuvos eksportui į šiaurines savo kaimynes.
Infliacija mažės
LB reikšmingai sumažino infliacijos prognozę – iki 2 proc. R. Rodzko teigimu, mūsų šalyje infliacijos mažėjimas daugiausiai priklauso nuo išorės, o ne vidaus veiksnių ir yra daugiau sutapimo ir sėkmės reikalas.
Tai leidžia sakyti, kad nuo šiol siekiant įsivesti eurą Lietuvai didžiausią dėmesį reikia sutelkti nebe į Mastrichto infliacijos kriterijų, bet į valdžios sektoriaus balansą.
Būtent jis kelia didžiausią riziką ir siekia ribinį kriterijaus atitikimą – 3 proc. Užtektų pakankamai mažo netikėtumo ir Lietuva jo nebeatitikų.
R. Rodzko nesiryžo komentuoti pastaraisiais mėnesiais ne pilnai surenkamo biudžeto, jos manymu, taip gali būti dėl to, kad ekonomikos augimas anksčiau buvo įvertintas per optimistiškai.
Savo ruožtu R. Kuodis, euro įvedimą vadina politiniu sprendimu ir mano, jog politikai jo sieks. Dar jis pridūrė, kad Lietuvos biudžetas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, dėl to jis kaltina didelį šešėlį.
Nedarbas liks panašus
Kadangi Lietuvos ūkio ateitis išlieka ganėtinai neapibrėžta, ryškus darbo rinkos padėties pagerėjimas artimiausiu metu nėra tikėtinas. Vidutinis metinis nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 11,6 proc., kitąmet – 10,1 proc.
Darbo užmokestį kurį laiką turėtų kelti padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas, tačiau tai tėra vienkartinis veiksnys, o bendra tendencija rodo, kad bus matomas vos už infliaciją didesnis 2 proc. augimas.
Renovacijos klausimą reikėjo apversti
Paklaustas, ar renovaciją galėtų išjudinti Lietuvos ekonomiką R. Kuodis pasiūlė, kad patį gyventojams užduotą klausimą reikėjo apversti.
„Reikėjo klausti, kas nenori renovuoti savo būsto, o iš atsisakiusiųjų atimti kompensacijas“, – savo požiūrį dėstė R. Kuodis.
