Šie procesai lemia įmonių „išėjimą“ už vietinės rinkos ribų, jų tarptautinę plėtrą arba internacionalizaciją.
Kitaip sakant, įmonių internacionalizacija – tai įmonių veiklos plėtra užsienio rinkose, apimant tokius verslo ryšius su užsienio partneriais kaip eksportas, importas, tiesioginės užsienio investicijos ir kita.
Šių metų birželio 20 d. ES pirmą kartą patvirtino paramos programą, išimtinai skirtą mažų ir vidutinių įmonių veiklos ir plėtros skatinimui. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui pavyko pasiekti sutarimą su ES taryba dėl būsimos 2014-2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažų bei vidutinių įmonių programos (COSME).
Atsižvelgiant į tai, kad mažos ir vidutinės įmonės susiduria su rimtomis kreditavimo problemomis ir tai stabdo šių įmonių augimą, minėtoji mažų ir vidutinių įmonių paramos programa palengvins įmonių finansavimo procedūras: ne mažiau kaip 60 proc. COSME programos lėšų bus skirta įmonių finansavimo stygiui sumažinti (finansinėms priemonėms, paskoloms, garantijoms ir rizikos kapitalui), o 21 proc. lėšų bus skirta įmonių patekimo į rinką skatinimui.
Programa pradės veikti 2014 m. sausio 1 dieną, o Europos verslininkams iki 2020 m. iš ES biudžeto bus skirta 2,5 mlrd. eurų verslų steigimui, plėtrai ir įsigijimams.
Tokiu būdu ir ES valstybės narės yra skatinamos pripažinti mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ne tik įveikiant ekonominę krizę, bet ir jų reikšmę ES ūkiui apskritai.
Verta priminti, kad 2012 m. duomenimis, ES veikia apie 21 mln. (!) mažų ir vidutinių įmonių, jos sudaro apie 99 proc. visų įmonių, jose sukuriama apie 80 proc. darbo vietų. Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, sukuriama mažose ir vidutinėse įmonėse, ES sudaro kiek daugiau nei 58 procentus.
Atkreipsiu dėmesį, kad nepaisant to, jog ES valstybėse nemaža dalis mažų ir vidutinių įmonių vykdo tarptautinę veiklą, statistiniai duomenys atskleidžia, jog tik 13 proc. ES mažų ir vidutinių įmonių prekybos ir investicijų veiklą vykdo su ne ES šalimis, t. y. už Europos vieningosios rinkos ribų.
Tuo tarpu žinome, kad mažos ir vidutinės įmonės yra ES ekonomikos pagrindas, todėl jos gali būti vertinamos kaip viena pagrindinių priemonių ES ekonomikos augimo atkūrimui per internacionalizacijos procesus bei konkurencingumo didinimą.
Kadangi ES, siekdama užtikrinti ES piliečių užimtumą ir gerovę, ieško naujų ūkio augimo galimybių, ES siūlo skatinti mažas ir vidutines įmones plėsti savo veiklą tarptautiniu mastu.
Kaip rodo studijos ir atlikti tyrimai, mažos ir vidutinės įmonės, turinčios verslo plėtros ambicijų ir interesų, susiduria su rimtomis, o dažnai ir neįveikiamomis kliūtims, tarp kurių svarbiausios yra informacijos stoka apie eksporto galimybes ir tarptautinio masto veiklos naudą bei potencialius partnerius, taip pat veiklos sektorių skirtumai (paslaugų ir gamybinių įmonių).
Sunkiai įveikiamos kliūtys yra ir lėšų pradinėms investicijoms ir apyvartinių lėšų trūkumas, sudėtingos muitinės taisyklės ir procedūros, neaiškūs techniniai reglamentai ir standartai.
Europos Sąjunga, skatindama minėtų įmonių internacionalizacijos procesus, skvarbą į rinkas, esančias už Europos vieningosios rinkų ribų, siūlo imtis tokių veiksmų kaip mažų ir vidutinių bei didžiųjų įmonių tinklų steigimas (gerosios patirties perdavimas, dalijimasis eksporto ir importo pajėgumais), įmonių apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos trečiosiose šalyse stiprinimas (išsamios konsultacijos su Europos smulkaus verslo asociacijomis, prekybos ir pramonės rūmais, kitomis suinteresuotomis šalimis).
Tarp siūlomų priemonių yra ir didelės apimties internetinio informacijos portalo įsteigimas ir didesnė informacijos apie paramos sistemas sklaida, viešojo sektoriaus įsitraukimas (konsultacijos, patarimai, paskatų teikimas). Ir, žinoma, internacionalizacijos iniciatyvų rėmimas (veiklą plėtojant strateginiuose sektoriuose), bendro Eksporto pagalbos tarnybų tinklo įsteigimas vietos ir regioniniu lygmenimis (bendradarbiavimas su įmonėmis, prekybos rūmais, universitetais ir pan.) ir t.t.
Tyrimai ir apibendrinimai leidžia tvirtinti, kad įmonės, veiklą vykdančios ne tik vietos ar ES rinkoje, bet ir su trečiosiomis šalimis, dažniausiai pasižymi spartesniu apyvartos augimu, didesniu sukurtų darbo vietų skaičiumi, didesniais inovacijų diegimo pajėgumais ir verslo infrastruktūros plėtojimu.
Išvada ir ES rekomendacija – daugiau nei aiški: ES dar labiau rems mažas ir vidutines įmones, skirs ženklesnę finansinę paramą jų ekonominei veiklai ir tarptautinei plėtrai už ES ribų skatinti. Tai reikėtų suprasti ir priimti kaip vieną svarbiausių ES ūkio plėtros uždavinių.
Dr. Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė
