„Ši rinka plečiasi sparčiai. Situacija yra sudėtinga. Trečdalis klientų nesugeba kreditų grąžinti laiku“, - sakė Lietuvos banko Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovas Vilius Šapoka.
Per metus įsiskolinimų dydis išaugo drastiškai – 50 procentų.
„Ši statistika būtų dar baisesnė, jei nebūtų galima pratęsti sutarties“, - sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovas Vilius Šapoka.
Vartotojai daro klaidas iš nežinojimo
Pernai 100 mln. litų vertės paskolų sutartys buvo pratęstos.
Tačiau jis įspėjo, kad tokiu atveju problema atidedama ne tik neribotam laikui, bet ir reikia nepamiršti, kad paskola pabrangsta.
„Vartotojai daro klaidų iš nežinojimo. Lengva ranka pasirašo vekselius ir praranda teisę ginčyti savo skolą teisme“, - įspėjo V. Šapoka.
Jis priminė, kas sudaro mažojo kredito kainą – 59 proc. sudaro palūkanos, 41 proc. - kiti mokesčiai. Pernai vartotojams mažieji kreditai kainavo 86,71 mln. litų. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2011 metų vartojimo kredito davėjų, kurie daugiausiai teikė mažuosius kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo 83,18 mln. iki 206,91 mln litų – 2,5 karto.
Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, ypač nerimą kelia jaunimo skolos. Šiemet pirmąjį metų ketvirtį mažuosius kreditus buvo paėmę per 200 tūkst. klientų, iš jų 35 proc. (71 tūkst.) buvo jaunesni nei 25 metų. Daugiau nei 60 dienų grąžinti skolas vėlavo bemaž trečdalis. Pradelstų mažųjų kreditų suma viršijo 100 mln. litų ir sudarė net 96 proc. visų grąžintino mažųjų vartojimo kreditų likučio.
Mažųjų, arba greitųjų, kreditų sutartyje numatyta dieną negrąžina apie 30 proc. skolininkų, tas paskolas, kurios viršija 1000 litų, vėluoja grąžinti 24 proc. skolininkų.
Anot V. Vasiliausko, kreditų davėjai nepakankamai vertina klientų mokumą, jie dažnai netikrina klientų finansinių pajėgumo „Sodros“ ar kitose duomenų bazėse.
Lietuvos bankas siūlo įpareigoti kredito teikėjus visuomet tikrinti šiuos duomenis prieš išduodant paskolą. V. Vasiliauskas kritikavo ir agresyvią vartojimo kreditų reklamą, kurioje dažnai tvirtinama, kad greitasis kreditas sprendžia problemas, mat būtent neatsakingas skolinimasis jas sukelia. LB norėtų įpareigoti skelbti tik objektyvią informaciją.
Lietuvos bankas pritartų iniciatyvai mažinti bendros vartojimo kredito kainos „lubas“, kurios dabar siekia 200 proc. Tačiau tam bankas turėtų atlikti išsamesnę analizę.
„Siūlysime griežtinti baudas. Tos baudos yra lašas jūroje“, - sakė V. Vasiliauskas. Lietuvos bankas siūlys Vartojimo kredito įstatyme numatyti pažeidimams proporcingas baudas – 5-10 proc. nuo pajamų iš vartojimo kredito paslaugų, taip pat galimybę už šiurkščius pažeidimus išbraukti iš kredito davėjų sąrašo.
„Bigbank“ vadovas: „Dalis rinkos dalyvių pasitrauks“
Kreditus teikiančio specializuoto banko „Bigbank“ vadovas Rolandas Norvilas teigė, kad dalį įsipareigojimų turi prisiimti ir Lietuvos bankas – esą kreditus išduodančioms institucijoms būtų lengviau vykdyti reikalavimus, jei jos gautų informaciją iš nacionalinio banko.
„Centrinis bankas turėtų pažiūrėti, ar informacija visiems prieinama. Mums, kaip bankui, eina naudotis Lietuvos banko registru ir per kelias minutes patikrinti kredito gavėjo mokumą. Čia jau yra jų (Lietuvos banko. – Red.) pozicija“, - portalui lrytas.lt sakė R. Norvilas.
Taip pat vyriškis pasigenda griežtesnio reklamos reguliavimo, nes „per televizorių vos ne kasdien matome reklamos pažeidimus“. R. Norvilas prognozuoja, kad dėl naujų apribojimų kredito rinka trauksis.
„Manau dalis įmonių tikrai (pasitrauks – Red.). Per pirmus pakeitimus dalis išnyko, ir šiemet kažkiek taip pat. Didžiausias klausimas – kiek keisis apyvarta, kai bus sugriežtinti skolinimo reikalavimai. Be to, tokios įmonės yra linkusios į agresyvų marketingą, tai turėtų sumažėti ir finansavimas reklamos rinkai“, - kalbėjo R. Norvilas.
***
Per 2012 metus Lietuvos bankas gavo 44 skundus dėl vartojimo kreditų, šiemet per I ketvirtį – 12.
Nuo liepos 1 d. įsigalioja Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai. Kreditų davėjai privalės vertinti klientų pajamas ir jau turimus įsipareigojimus, kredito istoriją bei rinkti kitą reikalingą informaciją kliento mokumui įvertinti.
Kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos ir kiti mokėjimai pagal vartojimo kredito sutartį, negalės sudaryti daugiau kaip 40 proc. asmens tvarių pajamų.Kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) Atsakingojo skolinimo nuostatai ir jose įtvirtinta 40 proc. taisyklė taikoma nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Kitiems vartojimo kredito davėjams ji buvo tik rekomenduojama, tačiau, kaip parodė pernai Lietuvos banko atliktas tyrimas, šios rekomendacijos laikėsi vos dešimtadalis įmonių.
