„Tik kas ketvirtas gyventojas gali atidėti ar atideda pensijai. O 66 proc. rodo pirštų į „Sodrą“ ir sako, kad ji turėtų pasirūpinti jų senatve“, - sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
„Visada džiaugėmės, kad „Sodra“ - tas šaltinis, kuris visiems piliečiams užtikrina socialinę apsaugą. Tačiau daugelyje pasaulio šalių supranta, jog rizikinga pensijoms kaupti turėti vienintelį šaltinį. Visose pažangiose valstybėse egzistuoja kelios kaupimo pakopos“, - kalbėjo banko atstovas.
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė stažuotoja Margarita Gedvilaitė-Kordušienė mano, jog valstybė turi prisiimti atsakomybę už gyventojų gerovę, kai jie sulaukia pensinio amžiaus. „Tie, kurie kaupia pensijai „Sodroje“, irgi kaupia“, - sako sociologė.
Kalbant apie į „Sodrą“ sudėtus lūkesčius visuomet minimi demografiniai rodikliai. M.Gedvilaitės-Kordušienės turimais duomenimis, 2060-aisiais Lietuvoje kone trečdalį gyventojų sudarys 65 m. ir vyresni žmonės. Jei pasitvirtins „Eurostat“ prognozės, senyvo amžiaus gyventojų santykis Lietuvoje turėtų didėti nuo 27 proc. 2020-aisiais iki 57 proc. 2060-aisiais. Skaičiuojama, jog esant tokiam scenarijui išlaidos pensijoms iš „Sodros“ išaugtų nuo 8,6 proc. bendrojo vidaus produkto 2010-aisiais iki 12,1 proc. 2060-aisiais.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 69 proc. - būsimai pensijai per mėnesį neatideda nė lito, rodo banko tyrimas. Tačiau beveik trečdalis būsimųjų pensininkų tikisi, jog išėję į pensiją galės gyventi nemažindami poreikių. Tie 72 proc., kurie pensijoje numato taupyti, ketina mažinti išlaidas drabužiams, avalynei, laisvalaikiui ir transportui. Tik 6 proc. žmonių mano, kad būnant pensijoje jiems reikės per pusę tiek pajamų, kiek gauna dabar.
Paradoksalu, tačiau 74 proc. tyrimo dalyvių suvokia, jog pensijos finansais reikia pradėti rūpintis kiek galima anksčiau. Vis dėlto tik 13 proc. dalyvavusiųjų tyrime teigia savo pensijos finansams per mėnesį atidedantys iki 100 litų, 9 proc. - nuo 100 iki 300 litų.
Tiems, kuriems būdami pensijoje nesiruošia mažinti išlaidų, D.Kuzmickas pataria: įvertinkite, kaip gyvenate dabar, kokį darbą dirbate, ar turėsite galimybę kilti karjeros laiptais, dirbti būdami pensijoje. Nepraleiskite pro akis ir to fakto, kokius darbus dirbs jūsų vaikai.
„Žmonės į būsimą pensiją žiūri labai paprastai. Tik labai maža dalis kalba apie pensijai skirtas santaupas, taupymą antros pakopos pensijų fonduose, - sako D.Kuzmickas. - Beveik pusė nežino ir savo išėjimo į pensiją datos. Vadinasi, negali rūpintis pensija ir jai kaupti“.
Negana to, net ir tuo atveju, kai žmogus pensijai kaupia pensijų fonde, dažnas nežino, kokia suma ten yra.
